G. Dekanidzės „šlovingojo“ kelio pabaiga atėjo po to, kai jis prie savo namų sulaukė įspėjamųjų šūvių. Eltos nuotr.
Lietuva – bene vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje po Sovietų Sąjungos žlugimo nesugebėjo įsitvirtinti etninės kriminalinės grupuotės, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“.
Vieną pilką apniukusį vasaros rytą į darbą važiavau maršrutiniu taksi. Dideliu greičiu važiuodamas Vilniaus gatvėmis vairuotojas buvo gana linksmas ir kalbus, tačiau pasakodamas apie savo šiandienę varganą buitį netikėtai pareiškė, kad anuomet jam esą nieko netrukę.
Jis gerai pažinojęs ir „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę, ir net patį nužudytą žurnalistą Vitą Lingį. „Šiandien neliko ne tik jų, bet ir prabangaus gyvenimo, todėl dabar esu priverstas sukti šį vairą už 600 litų atlyginimą“, - tarsi ilgėdamasis anų laikų kalbėjo sostinės vežėjas.
Tuo metu šalyje karaliavusios „Vilniaus brigados“ ir „daktarų“ gaujos bandė priešintis agresyviai nusiteikusių atvykėlių iš Rusijos ir Čečėnijos invazijai, ir dažniausiai tai baigdavosi pastarųjų nesėkme.
Svetimšaliams užtrenktos durys
Galima teigti, jog „Vilniaus brigados“ hierarchiją sužlugdė „Respublikos“ dienraščio žurnalisto V. Lingio nužudymas 1993-iųjų spalį. Šį rezonansinį nusikaltimą operatyviai per kelis mėnesius ištyrė sostinės kriminalistai ir prokurorai. Jie vėliau daug prisidėjo sunaikinant, išsklaidant ne tik stipriausią sostinės gaują - „Vilniaus brigadą“, taip pat „Centurionio“ (veikė privatizavimo sferoje, kontroliavo taksistus ir autobusų keleivių pervežimus, Gariūnų prekeivius), „Smauglių“, „Agurko“, „Davido“ (vogė automobilius) ir kitas grupuotes.
Minėtų gaujų klestėjimo metais į Vilnių ėmė plūsti ir čečėnai. Beveik visi jie turėjo kažkokius oficialius dokumentus, nešiojosi ginklus. Mafijos bosai juos kai kada nupirkdavo kaip samdomus žudikus „vienos užduoties vykdymui“: atvažiavo į Lietuvą, atliko darbą ir išvažiavo.
Remiantis kai kuriais duomenimis, čečėnai buvo rimtai užsimoję kontroliuoti net legendinę Gariūnų turgavietę. Tačiau „Vilniaus brigados“ vyrai susivienijo ir, pasitelkę ginklus bei buvusius teisėsaugininkus, ėmė stumti čečėnus iš Lietuvos. Tuomet netoli Gariūnų turgavietės kriminalistai kartais rasdavo netgi smarkiai apirusius azerbaidžaniečių kūnus. Kaip vėliau paaiškėjo, taip buvo susidorojama su turguje prekiavusiais atvykėliais iš tolimų šalių, kurie nustojo mokėti pinigus vilniečiams gangsteriams. Apie reketą policijai suteikti informacijos nedrįsdavo ne tik turgavietės prekeiviai, bet ir dauguma kitaip nukentėjusių žmonių, netgi prekybos tašką stebėję teisėsaugos darbuotojai. Tokias bylas narpliojusiems kriminalistams buvo aišku: visi įbauginti ir papirkti.
Tragiški čečėnų vedlių likimai
1993-iųjų sausį prokurorai turėjo duomenų, kad keli asmenys iš valstybės biudžeto bandė pavogti 132 milijonus rublių. Vėliau atėjo informacija, kad nusikaltėliai nusitaikė į dar didesnę sumą - daugiau kaip du milijardus rublių. Įtarimai pinigų plovimu buvo pateikti prieštaringos reputacijos verslininkui Rimantui Grainiui, kuriam tariamai iš vienos Grozno firmos į Lietuvos žemės ūkio banko Naujosios Vilnios skyriaus sąskaitą turėjo „įkristi“ net 200 milijonų rublių. 2 psl. >
Naujienos






















Dailiui Dargiui 2009-08-03 12:58
Viska per daug politizuoji ! Vagis - visuomet vagis ! Anksciau apiplesinejes baznycias ir...
Tarp geliu 2009-07-28 18:28
MS INTERNATIONAL.
Klausimėlis 2009-07-28 16:10
Ant kokio pagrindo sukurta mūsų valstybė? Iš žiniasklaidoje skelbiamų faktų panašu kad...
rd 2009-07-28 13:15
Na Andrejus Gribojedovas dabar imtyniu federacijos prezidentas:)))