Naujienos
Lietuviai nori būti palaidoti savo tėvynėje (Eltos nuotr.)
Lietuva ir toliau pirmauja pagal emigracijos rodiklius, tačiau retas vykstantis ieškoti laimės į užsienį pagalvoja apie tokią „smulkmeną“ kaip draudimas. Nutikus nelaimei, Lietuvoje likusių artimųjų pečius užgula ne tik netekties skausmas.
Miršta daugiau kaip 200 lietuvių
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2007 metais užsienio valstybėse mirė 287 lietuviai, 2008 metais – 207, šiemet – jau 84. Tačiau ši statistika nėra tiksli – apie kai kuriuos mirties atvejus Lietuvos atstovybės užsienyje net nesužino, nes dokumentų sutvarkymu, palaikų pargabenimu ir kitais formalumais pasirūpina artimieji, buvę su mirusiuoju užsienyje. Be to, jeigu artimieji nusprendžia kūną kremuoti ir kūnas pargabenamas urnoje, ambasadai nebereikia išduoti leidimų. Leidimas reikalingas tik gabenant kūną karste.
Jeigu nelaimės ištiktas lietuvis neturėjo kas juo pasirūpintų užsienyje, gimtojoje šalyje likę giminės kreipiasi į Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės pagalbos skyrių ir prašo pagalbos ieškant dingusiojo arba padėti pargabenti mirusįjį. Šio skyriaus darbuotojai artimiesiems gali suteikti informaciją apie užsienio valstybės nustatytą palaikų gabenimo tvarką ir reikalavimus, informuoti, kokių reikia dokumentų, kaip jus sutvarkyti. Tačiau kūno parvežimo organizavimu ir finansavimu tenka rūpintis mirusiojo artimiesiems.
Daugiausia oficialių pranešimų apie žuvusius ar mirusius lietuvius Užsienio reikalų ministerija sulaukia iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rusijos, tačiau pasitaiko, kad lietuvius mirtis ištinka tokiuose tolimuose kraštuose kaip Tailandas, PAR, Brazilija, Namibija, Islandija.
Kremuoti dar neįprasta
Jei užsienyje miręs ar žuvęs Lietuvos pilietis buvo pasirūpinęs draudimu, jo artimieji gali atsidėti gedului – visas kūno parvežimo ir laidotuvių išlaidas padengs draudimo kompanija. Bet jeigu draudimo mirusysis neturėjo, artimieji gali ir neturėti kada gedėti – tenka sukti galvą, iš kur surinkti įspūdingas pinigų sumas artimajam parsigabenti.
Mirusiojo pargabenimo iš užsienio paslauga, priklausomai nuo to, iš kurios šalies reikia pargabenti, atsieina nuo 6000 iki 18 000 litų.
Jonavoje esančios ritualinių paslaugų bendrovės „Anapus ribos“ direktorė Virginija Stepaitienė, kuriai tenka organizuoti palaikų parvežimą iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Baltarusijos, sako, jog kiekvienais metais mirusiojo transportavimo kaina keičiasi. „Priklausomai nuo to, iš kokios šalies bus gabenami palaikai, kaina gali ženkliai skirtis. Šiaip jau prieš kurį laiką už vieną kilometrą buvo skaičiuojama 2,5 lito, tačiau sunkmečiu žmonėms nelengva, visi derasi, tad pasitaiko, jog parvežame ir už 0,9 lito už kilometrą. Nesinori nelaimės ištikto žmogaus spausti ir reikalauti iš jo didelių pinigų, kurių jis dažnai neturi“, – sakė V. Stepaitienė.
Suprantama, tolesnėse šalyse žuvusiųjų palaikus labiau apsimoka kremuoti ir parsivežti tik urną su pelenais, tačiau, anot V. Stepaitienės, lietuviai dar nėra įpratę prie kremavimo ir dažniausiai pageidauja parvežti palaikus.
Karstas – nuo 1000 eurų 2 psl. >
alex 2009-07-28 21:49
reikia drausti prieš vykstant į užsienį. nuo galvos iki kojų :)