Romas Lazutka (LŽ nuotr.)
Lietuvoje tabu laikoma siūlyti įvesti progresinius mokesčius bei devalvuoti litą, nors Vakarų valstybėse progresinių mokesčių sistema veikia seniai, o užsienio ekspertai kalba apie lito ir lato devalvavimą. Taip LŽ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas LAZUTKA. Jo požiūriu, kai litas nedevalvuojamas, paskolas eurais pasiėmusiųjų rizika perkeliama ant kitų žmonių pečių.
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seime po ilgų ginčų priimtą sprendimą sumažinti motinystės išmokas. Kaip vertinate minėtą Seimo sprendimą ir prezidentės veto?
- Negalima iš žmonių atimti to, kas jiems duota ar pažadėta. Tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas (KT), svarstydamas dirbančių pensininkų klausimą.
Daug kas nuosavybę įsivaizduoja kaip daiktą, o ne kaip santykį. Tačiau kai yra įstatymo įtvirtintos išmokos, kurios jau mokamos, tai galima laikyti nuosavybe, ir argumentai jos atžvilgiu galėtų būti iš nekilnojamojo turto srities. Žmogus, turintis nuosavą butą, piktintųsi, jei iš jo būtų atimamas trečdalis buto ploto. Jei bankas neišmokėtų žadėtų palūkanų, tai žmogus kreiptųsi į teismą ir gintų savo nuosavybę. Nors jis tų pinigų rankose neturėjo, palūkanos - tai tam tikras pažadas, kaip ir pensijos. Analogiškas pavyzdys būtų pensijų sumažinimas nuo 500 iki 400 litų. Nuosavybė nėra absoliučiai neliečiamas, nepaisant esamų sąlygų, dalykas. Tačiau padėtis nėra tokia, kad reikėtų atimti iš žmonių nuosavybę.
KT prieštaravo ne pensijų sistemos keitimui, bet tam, kad pensijos būtų atimamos iš jas jau gaunančių dirbančių pensininkų. Savo ruožtu prezidentė pasiūlė, kad moterims, kurios dar nesilaukia kūdikių, išmokos galėtų būti mažinamos. Antai civilizuotose valstybėse iš anksto nusprendžiama dėl pensijų sistemos pokyčių, kurie įsigaliotų tik 2020 metais.
Žinoma, Lietuvoje - krizė, ir reikia kaip nors gelbėti valstybės biudžetą. Bet motinystės išmokų mažinimas nėra toks radikalus žingsnis, kuris galėtų išgelbėti biudžetą.
- Gal ir nustatytų bei jau mokamų atlyginimų nederėtų mažinti?
- Taip. Todėl ir matome, kad kai kuriose valstybėse atlyginimai nėra mažinami. Šiaip ar taip, kyla klausimas: ką daryti? Kaip gelbėti biudžetą? Jei valstybė nebepajėgia finansuoti motinystės pašalpų ar kitų išmokų, tai ji gali didinti mokesčius.
Lietuvos pozicija dėl progresinių mokesčių atrodo kvailai. Kitur pasaulyje jau šimtą metų tuo klausimu viskas aišku, o Lietuvoje tęsiasi nesusipratimas ir lemia tam tikri interesai. Dar vienas kelias - tai nacionalinės valiutos devalvavimas. Nežinia kodėl ši tema Lietuvoje taip pat yra tabu. Bet juk užsienio ekspertai dabar jau nuolat kalba apie lato ir lito devalvavimą.
Vis dėlto mūsų ekspertai kategoriškai pasisako prieš. Pagrindinis jų argumentas - tai, kad daug žmonių pasiėmė paskolas eurais, ir jiems būtų sunku grąžinti skolas, jei litas nuvertėtų. Tačiau kyla klausimas: kodėl buvo leista šalyje cirkuliuoti užsienio valiutai? Ar vokiečiai yra prisiėmę paskolų doleriais? Ar britai yra prisiėmę paskolų eurais? O mes kontrabandiniu būdu įsivedėme eurą, kuris cirkuliuoja kad ir teikiant paskolas. Kas tai - neapsižiūrėjimas? Klaida? Žinoma, jei žmonėms buvo siūlomos mažesnės palūkanos, imant paskolas eurais, tai jie ir imdavo paskolas eurais. 2 psl. >
Naujienos






















joniukas 2009-08-09 15:12
geras straipsnis. Skerspjūvis ir pataikavimas valdžiai. Gerąja prasme, o ne ironiškai....
2009-08-09 10:50
gei lazutkos straipniai keli buvo laikraštyje Lietuvos profsąjungos. Žmogus už reguliuojamą...
PRanas 2009-08-09 08:34
Tegu prof. Lazutka pasiziuro, kokia valiuta vyriausybe skolinas. Gal tada supras, kodel nenorima...
LITO DEVALVUOTI NEGALIMA 2009-08-08 23:27
LAZUTKĄ-NERAŠINĖK NESĄMONIŲ-ESI SENAS KGB VILKAS IR DIRBI TARPTAUTINĖS MAFIJOS NAUDAI.GAL...