Rusija kloja teisinius agresijos pagrindus 12

Dmitrijus Medvedevas, Federacijos Taryba, Sergejus Mironovas, Nikolajus Tulejevas, Anatolijus Serdiukovas, Ruslanas Puchovas

12	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Dmitrijus Medvedevas (RIA Novosti/Scanpix nuotr.)

 

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo. Apžvalgininkų nuomone, taip Maskva atriša sau rankas operatyviau reaguoti į konfliktus už Rusijos sienų.

Įstatymo „Dėl gynybos“ pataisos įteisina padidintus prezidento, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įgaliojimus. 10-ąjį ir 10.1 jo straipsnius siūloma papildyti keliomis operacijų pradžios motyvus išplečiančiomis pataisomis. Pavyzdžiui, operacijos gali būti pradedamos siekiant „duoti atkirtį Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ar kitų karinių junginių, dislokuotų už šalies ribų, užpuolikams“, „užkirsti kelią agresijai prieš kitą valstybę“, „apginti Rusijos Federacijos piliečius užsienyje“, „kovoti su piratais ir užtikrinti laivybos saugumą“.

Pastaroji pataisa kelia mažiausiai abejonių, analizuoja dokumentą interneto svetainė Zagolovki.ru. Rusijos laivynas jau metus dreifuoja Adeno įlankoje saugodamas laivus, nes neturi leidimo duoti atkirtį piratams svetimos valstybės vandenyse. Beje, vesti karo veiksmų be tos valstybės leidimo neleidžia ir Jungtinių Tautų teisės normos.

Šiuo metu Rusijos konstitucija numato, kad šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje sankcionuoja Federacijos Taryba, o sprendimą priima prezidentas. Tačiau nėra reglamentuota, kad šalies vadovas savo sprendimą turi priimti tik po šios institucijos nutarimo. Precedentas įvyko pernai: kai Rusijos kariuomenė pradėjo operaciją prieš Gruziją, Federacijos Taryba atostogavo ir į savo posėdį skubiai nesirinko. Kai ką tai privertė suabejoti D. Medvedevo sprendimo teisėtumu, gi kiti svarstė, kad įstatymas nenumato kokio nors eiliškumo. Kita vertus, kaip tvirtino šios Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas, „Pietų Osetijoje veikia ne karinis Rusijos kontingentas, o taikdarių pajėgos, todėl Konstitucija nereikalauja kokios nors sankcijos“. Tik rugpjūčio 25-ąją, praėjus kelioms savaitėms po penkias dienas trukusio konflikto, Federacijos Taryba susirinko ir atgaline tvarka pritarė D. Medvedevo įsakui.

Kad nekiltų nereikalingų ginčų ir įstatymų kolizijos, šių metų vasario 17 d. Rusijos parlamentas prezidentui pasiūlė išaiškinti „ginkluotųjų pajėgų panaudojimo už Rusijos ribų galimybę“ ir detalizuoti skubius atvejus, kai būtina imtis tokių operacijų. Federacijos Tarybos gynybos komiteto narys Nikolajus Tulejevas, kaip rašo svetainė Gazeta.ru, neslepia, kad šia pataisa norima pagrįsti buvusią ir kitas galimas operacijas užsienyje, panašias į tas, kokios buvo atliktos Kaukaze.

Senatorių siūlymas kiek galima greičiau reaguoti į įvykius vadinamajame „artimajame užsienyje“ išplės prezidento įgaliojimus ginti Rusijos interesus. Dabar prezidentas savo įsaką Federacijos Tarybai privalo pateikti per 24 val., o ši kuo greičiau (terminai numatyti parlamento reglamente) jį atmesti arba patvirtinti. Tačiau Federacijos Tarybos sprendimą pateikti galima ir atgaline data, jeigu aplinkybės taip verčia. Kitaip sakant, teigia N. Tulejevas, reglamentuojamas Konstitucijos 102 str. panaudojimas praktikoje. Tačiau, kitų ekspertų nuomone, tai silpnoji įstatymo vieta, kaip ir tai, kad jis neapibrėžia Rusijos karinių bazių kitose šalyse, pavyzdžiui, Tadžikistane ar Armėnijoje, veiklos pobūdžio konflikto atveju. Gali būti, kad tos karinės pajėgos būtų įveltos į tokį konfliktą prieš savo valią... 2 psl. >