Infarktas, insultas: gelbstint gyvybę reikia veikti nedelsiant! 3

Dmitrijus Kačiurinas, Pranas Šerpytis Alytaus, Aušra Žvinakevičiūtė

3	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

 

Stiprus skausmas širdies plote ar už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką ar kaklą, žandikaulį, kairę mentę, tarpumentę, šį skausmą lydintis intensyvus baimės jausmas, dusulys, pykinimas, šalto prakaito pylimas...

Tai būdingi miokardo infarkto simptomai, kuriuos pajutęs žmogus turi nedelsdamas kreiptis į medikus - kviestis greitąją medicinos pagalbą ar artimųjų prašytis nuvežamas į ligoninės priėmimo skyrių, nes esant tokiai rimtai būklei laikas labai brangus. Paties negalavimo ištikto žmogaus budrumas, atsakingumas - vienas svarbiausių veiksnių gelbėjant jo gyvybę.

Tad tikrai nereikėtų pasikliauti vien nitroglicerino tabletėmis, laukti viliantis, kad skausmas savaime praeis. Medikai kategoriškai ragina nedelsti: jau geriau kartą į ligoninę atvažiuoti „be reikalo“ nei dramatiškai pavėluoti... Juolab kad Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, jame dirbantys medikai šiandien turi puikias galimybes skubiai ir efektyviai padėti žmonėms, ištiktiems miokardo infarkto ir smegenų insulto.

Sutrikusi kraujotaka atkuriama dviem būdais

Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4,5 tūkst. žmonių. 2007 metų duomenimis, didžiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo Pietryčių Lietuvoje. Nuo 2007-ųjų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pradėjo vykdyti Europos Sąjungos remiamą skubios kardiologinės pagalbos projektą. Pagal šią programą įsigyti trys reanimobiliai. Vienas liko Vilniuje, kitas perduotas Utenos, trečias - Alytaus apskrities ligoninei.

Miokardo infarkto atveju pirmoji skubi kardiologinė pagalba suteikiama Alytaus apskrities ligoninėje. Dėl tolesnės medicinos pagalbos infarkto ištikti ligoniai reanimobiliu gabenami į Santariškių klinikas.

Miokardo infarktas - tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas dėl kraujotakos nepakankamumo. Širdies raumenį maitina ir deguonimi aprūpina vainikinės arterijos. Dažniausiai infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užsikimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei kraujagyslėje. Trombui užkimšus vainikinę arteriją širdies raumuo neaprūpinamas krauju ir apmiršta (nekrozuoja).

„Mūsų tikslas - kuo greičiau atverti užsikimšusią arteriją, atkurti normalią kraujotaką. Tai galima padaryti dviem būdais. Vienas jų - medikamentinis, kai trombas ištirpinamas suleidžiant specialių vaistų - trombolitikų. Šiuo metu turime naujausios kartos trombolitikų, kurie labai efektyvūs ir veikia vien trombus. Senesnės kartos trombolitikai turėjo gana daug nepageidaujamų šalutinių poveikių, todėl ne vienu atveju gydytojas privalėdavo gerai apsvarstyti: žmogui atlikti trombolizę ar geriau jos netaikyti tikintis, kad pacientas pasveiks ir be jos, - sako Alytaus apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Dmitrijus Kačiurinas.

Kitas būdas - kardioinvazinis. Tai mechaninis užsikimšusios kraujagyslės atvėrimas, kai pasitelkus rentgeną į kraujagyslę įvedamas plonas kateteriukas, trombas išsiurbiamas ir toje vietoje įdedamas stentas - tam tikra spyruoklė, praplečianti kraujagyslę toje vietoje, kur yra susiaurėjimas. Stentuota kraujagyslė išlaiko savo spindį, taigi kraujas ja gali tekėti normaliai. Ši kardioinvazinė pagalba atliekama Santariškių klinikose, ligonį ten nugabenus reanimacijos automobiliu. Ar reikia daryti stentavimą, sprendžiama atlikus koronarogramą - objektyvų vainikinių kraujagyslių tyrimą. 2 psl. >