Diskusijos dalyviai (iš kairės): S. Besagirskas, R. Žylius, I. Šimonytė, A. Misevičius, A. Medalinskas (LŽ nuotr.)
Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.
Ką tokia bankų politika žada Lietuvai? Ar ši situacija nejaudina valdžios pareigūnų? Ar ieškoma saugiklių, neleisiančių nuskurdinti piliečių stambiausiems užsienio bankams, pakėlusiems palūkanas už išduotus kreditus, kai toks aukštas VILIBOR lygis, o žmonės dėl krizės netenka darbinių pajamų?
Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti Lietuvos finansų ministrė Ingrida ŠIMONYTĖ, Lietuvos ūkio viceministras Rimantas ŽYLIUS, Lietuvos banko valdybos narys Audrius MISEVIČIUS ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas BESAGIRSKAS. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.
Ar bankai ruošiasi perimti žmonių turtą?
A.Medalinskas. Ar nebijote, kad stambieji užsienio bankai gali pradėti perimti turtą iš žmonių, nesugebančių susimokėti išaugusių įnašų?
I.Šimonytė. Bankas nėra turto valdymo bendrovė ir stengiasi vengti perimti turtą. Jis nėra nekilnojamojo turto prekybos kontora, todėl siekia su skolininku rasti sutarimą, kad šis mokėtų bankui ir laikytųsi turtą sau. Nežinau, kiek yra verslo perėmimo atvejų. Pasitaiko skolininkų, kurie tikisi, kad valdžia priims Fizinių asmenų bankroto įstatymą ir jų problemos bus išspręstos. Bet tai naivu. Reikia kalbėti su bankais, jie net sutinka atidėti palūkanų ar skolos mokėjimą, kol žmogus suras darbą ir išspręs finansines problemas.
A.Misevičius. Jeigu klientas nenori kalbėtis, atėjus sutarties vykdymo laikui, bankas reikalauja elgtis taip, kaip numatyta sutartyje. Bet tokių dalykų kaip įkeisto turto ar verslo perėmimo Lietuvoje, kiek žinau, nėra daug. Bankai kalba su klientais. Dalį paskolų restruktūrizuoja, peržiūri. Keičia terminus. O kad bankai nori būti apsidraudę dėl savo ateities, yra sveikintina, nes tik užsitikrinę tvirtą savo padėtį bus užtikrinę ir indėlių saugumą.
A.Medalinskas. Kaip žmogus susitars su banku, jeigu dėl sumažėjusios algos negali surinkti bankui įnašo? O jeigu neteko darbo, kas Lietuvoje tampa vis labiau įprasta? Nekilnojamojo turto rinka užšaldyta ir neaišku, ar tik dėl realių ekonomikos procesų. Bankai neteikia kreditų klientams, norintiems pirkti būstą, todėl kitas žmogus negali savo būsto parduoti, kad įsigytų pigesnį ir atsiskaitytų su banku. Tada gali tekti jam savo būstą atiduoti bankui. Net imant verslo paskolas neretai reikalaujama užstatyti savo asmeninį turtą.
R.Žylius. Ūkio ministerija girdi nuogąstavimų dėl verslo perėmimo. Galimi trys tolesnio bankų elgesio variantai. Tai yra pamatuotas planas, beatodairiškas planas, kai nerūpi niekas, kas vyksta aplink, bandoma tik minimizuoti nuostolius, išlikti ir pakloti pagrindą ateičiai. Bet gali būti ir piktas planas. Žmonės dabartinėje bankų veikloje neretai mato piktą planą, o švediška patirtis dėl už skolas perimto turto diktuoja jų veiklą Lietuvoje. 2 psl. >
Naujienos



















To g 2009-08-27 13:11
koktu skaityti senapaneles is VMI mintis. Nezinau ar ji turi vaiku, ar jai teko gyventi 1 mazo...
Jurate 2009-08-27 12:37
Tiesiog truksta zodziu ka mano apie zmones pemusius paskolas! Tai as dabar kalta, kad ja paemiau?...
g 2009-08-27 11:17
Kalbejo kalbejo ir visa kalba nukreipe tam, kad pateisintu banku politika, nes valstybe siuo metu...
2 OT 2009-08-27 10:17
pretenzijos LDDP/socdemams ir asmeniskai Slezeviciui, AMB