Naujienos
Finansai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr
Lietuvos bankas ir Vyriausybė ir toliau teigia, kad litas devalvuotas nebus. Tačiau dėl visa ko šios dvi institucijos nusprendė pasilikti galimybę litą devalvuoti be Seimo žinios: kad visuomenė apie tai nesužinotų pernelyg anksti.
Seimas nori dalyvauti
Vyriausybė rytoj ketina nepritarti Lito patikimumo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinės valiutos devalvavimo procesą įtraukti ir Seimą.
Šiuo metu keisti oficialų lito kursą (kitaip tariant, jį devalvuoti) turi teisę Lietuvos bankas bei Vyriausybė, jei šios institucijos nutars, kad tam yra “nepaprastos aplinkybės”.
“Nors Lietuvos valiutos devalvacijos tikimybė yra labai menka, tačiau mūsų visuomenė ir užsienio investuotojai turi būti tikri, kad lito devalvavimas nebus staigus. Todėl mes manome, kad įstatymu turi būti numatytas ir Seimo tiesioginis dalyvavimas svarstant ir patvirtinant, ar šalyje jau tikrai susidarė “nepaprastos aplinkybės”, - aiškina parlamentarai, sukurpę projektą.
Anot iniciatorių, projektas ne tik sustiprins pasitikėjimą nacionaline valiuta, bet ir gyventojams bei verslui leis pasijusti saugiau, nes bus panaikinta galimybė litą devalvuoti netikėtai, kas ir yra bene svarbiausias devalvacijos tikslas.
Nepaleis kozirio
Vyriausybė ir Lietuvos bankas nuolat šneka, kad devalvacijos nebus, tačiau vis tik nori pasilikti galimybę smogti netikėtai.
“Dabartinio sunkmečio sąlygomis visuomenė gali labai jautriai reaguoti į Lietuvos Respublikos Seimo lygiu inicijuotas diskusijas apie nepaprastąsias aplinkybes ir lito kurso keitimą”, - tokiu argumentu prisidengė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Anot jo, diskusijos Seime paskatintų stambaus masto litų keitimą į eurus, dėl to patirtų nuostolių ir indėlininkai, pirma laiko nutraukę sutartis, ir bankai, pajutę papildomą spaudimą savo likvidumui bei balansų struktūrai.
Viskas konfidencialu
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat nelinkusi Seimo prileisti prie svarstymų, ar yra pagrindas lito devalvavimui.
“Įstatymo projekte nėra aiškiai nustatyta, kuriai institucijai tektų atsakomybė už priimtą sprendimą dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso keitimo”, - vieną priežasčių, kodėl Vyriausybė turėtų nepritarti projektui, įvardijo ji.
Be to, anot ministrės, pataisoms nepritarė Europos centrinis bankas (ECB), į kurio nuomonę Lietuva esą privalo atsižvelgti. Savo ruožtu ECB primena, kad Europos vadovų taryba yra priėmusi rezoliuciją, kurioje centrinio kurso nustatymo procedūroje “ypatinga svarba teikiama konfidencialumui”. Tai yra, kuo daugiau žmonių žinia apie devalvaciją bus kaip žaibas iš giedro dangaus, tuo geriau.
Tikslas - kuo labiau "išdurti"
Kęstutis DAUKŠYS - Seimo narys:
Toks mūsų siūlymas sumažintų Vyriausybės galias pasinaudoti netikėtumo faktoriumi. Žmonės spėtų geriau pasiruošti devalvacijai ir taip smarkiai nenukentėtų. Todėl Vyriausybė ir nenori projektui pritarti. Lito devalvavimas neturi būti būdas kuo daugiau žmonių “išdurti”. Tai turi būti būdas, esant nepaprastoms aplinkybėms, pripažinti, kad euras nebekainuoja tiek litų, kiek kainavo.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Danas NAGELĖ
džuoks 2009-09-01 20:45
būt keista, vyriausybė per teliką varo: žinote, už mėnesio devalvuosim , pasisaugokit,...
2 Algis 2009-09-01 20:18
a kokie pirmi trys kartai buvo?
š 2009-09-01 19:13
kelis kartus politikų apgavystęs praėję žmonės taip lengvai nebetiki niekuo, kai dingo per...
netikiu 2009-09-01 17:11
laikyt tik eurais, tokia valdžia pasitikėjimo nenusipelno