Kaimynų sutikimas norint laikyti bute augintinį gali būti nebereikalingas 6

WC

6	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Šuo. Stella Pictures/Scanpix nuotr.

 

Šiandien Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ oficialiu raštu kreipėsi į Vilniaus ir Kauno savivaldybių merus prašydama panaikinti Gyvūnų laikymo Kauno ir Vilniaus miestuose taisyklėse numatytą reikalavimą, jog pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus buto kaimynų ar visos laiptinės gyventojų raštišką sutikimą. Išnagrinėję šį reikalavimą Lietuvos teisininkų draugijos specialistai nustatė, kad šis taisyklių punktas prieštarauja LR Konstitucijos 28 straipsniui, kuriame pasakyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, teigiama „Pifo“ pranešime spaudai.

Tai jau antras tokio pobūdžio prašymas, nes šių metų sausio mėnesį Gyvūnų globos tarnyba „Pifas” oficialiu raštu kreipėsi į atsakingus savivaldybių skyrius, prašydama inicijuoti reikalavimo panaikinimą dėl kaimynų sutikimo. Tačiau atsakymo, kodėl šie reikalavimai nėra naikinami, tarnyba negavo iki šiol.

Rugpjūčio 4 d. Gyvūnų globos tarnyba „Pifas” kreipėsi su prašymu išnagrinėti šį Gyvūnų laikymo taisyklių punktą į Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyrių, kurie nustatė, kad minėtas Gyvūnų laikymo mieste taisyklių punktas yra netiesioginis teisių ribojimas ir yra neproporcingas reguliavimui keliamiems tikslams ir yra neteisėtas, kadangi asmens teisė laikyti gyvūną yra ribojama gyvūno savininkui dar nepažeidus tos teisės naudojimosi sąlygų. Taip pat jie pateikė išvadą, kad Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių tarybos, nei turėdamos, nei gavusios įgaliojimų kurti elgesio taisykles, reguliuojančias asmens teisių apribojimų klausimus, turėtų tokių elgesio taisyklių nei kurti, nei taikyti. Žmogaus teisių ir laisvių ribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu.

„Dabartiniai reikalavimai gauti kaimynų sutikimą, ne tik neturi įtakos gyvūnų savininkų atsakomybei, bet ir nepadės išvengti gyvūnų keliamo triukšmo. Jei asmuo, norėdamas įsigyti 3 mėnesių šunelį bute, gaus kaimynų sutikimą, tačiau jam užaugus savininkas jo tinkamai neprižiūrės, neauklės, šuo pradės kelti triukšmą, o problema nebus išspręsta. Mūsų nuomone, stipresnis neatsakingų savininkų baudimo principas bus tuomet, kai apie juos informuos kaimynai. O įžvelgti potencialų pažeidėją kiekviename asmenyje, kuris ruošiasi įsigyti augintinį ir ji laikyti bute yra tiesiog absurdiška. Be to, šis taisyklių reikalavimas skatina benamių gyvūnų atsiradimą, nes augintinius laikantys miesto gyventojai, nusprendę pakeisti gyvenamąjį būstą, yra varžomi būsimų kaimynų nesutikimo laikyti bute gyvūną, todėl yra verčiami atsisakyti savo augintinių“, – pranešime spaudai cituojama Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.

Anot jos, tiek Kauno, tiek Vilniaus miesto taisyklėse jau yra numatytas punktas, kad gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl jei gyvūno laikymas bute kelia grėsmę žmonių ramybei, dėl šio pažeidimo, kaip ir dėl visų kitų viešosios rimties pažeidimų, gyventojai turi teisę kreiptis į atsakingas institucijas, kurios turi imtis įstatymo nustatytų priemonių, drausminančių neatsakingus gyvūnų savininkus. 2 psl. >