Naujienos
Vos išgirdus žodžių darinį „policinė valstybė“, pirmiausia prieš akis iškyla literatūrinių utopijų – Aldouso Huxley‘io „Puikaus naujo pasaulio“, George‘o Orwello „1984-ųjų“ ar Ray‘aus Bradbury‘io „451° Farenheito“ – vaizdai. Šių kūrinių pasauliuose gyvenantys žmonės nuolat sekami, kontroliuojami visi jų veiksmai, žodžiai ir net mintys, ir, žinoma, prieš juos imamasi nežmoniškų represijų. Totalinis žmonių sekimas, jų kontrolė ir nuolatinės represijos – štai kas yra policinė valstybė. Bet ar tokia valstybė egzistavo ar egzistuoja mūsų realybėje?
Manoma, kad G. Orwello „1984-uosius“ įkūnijo Sovietų Sąjunga su savo milžinišku KGB tinklu, o A. Huxley‘io „Puikų naują pasaulį“ – vakarietiška visuomenė su visapusiškai kontroliuojamais piliečiais, patiriančiais sterilią laimę, reguliariai palaikomą narkotinėmis priemonėmis – bukinančia televizija, politiniais šou ir supermarketų vitrinomis. Kaip ten bebūtų, pabandykime pažvelgti į problemą ne globaliai ar literatūriškai, o lokaliai ir praktiškai – ar kai kurie pastarojo pusmečio įvykiai leidžia teigti, kad toje pasaulio dalyje, kur įsikūrusi Lietuva, gali susikurti policinė valstybė? O gal jau ir susikūrė?
Nors policine valstybe žiniasklaida mus gąsdino ir anksčiau, tačiau pirmasis didesnis skandalas, per kurį imta kalbėti apie policinės valstybės pavojų, įvyko 2008-ųjų pabaigoje, kai Lietuvos saugumas ėmė kištis į politikos komentatoriaus Kęstučio Girniaus gyvenimą ir profesinę veiklą. 2008 m. gruodžio 5 d. L. Donskis rašė: „Pirmą kartą po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje visiškai rimtai dvelktelėjo policine valstybe ir LTSR restauracija“. Vėliau skandalas buvo užglaistytas, VSD apkaltintas visišku mažmožiu – „neprofesionalumu“, tačiau policinės valstybės grėsmės dėmė išliko, nes didelė visuomenės dalis sužinojo apie saugumiečių siekį kontroliuoti žiniasklaidą.
Kitas precedento neturintis įvykis, liudijantis policinės valstybės egzistavimą, įvyko 2009-ųjų sausio 16 dieną – pirmą kartą nuo Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos valstybė šaudė į savo piliečius. Į taikų mitingą prie Seimo susirinkę žmonės ėmė mėtyti į langus kiaušinius ir akmenis, o specialiosios policijos būriai atsakė ašarinėmis dujomis, guminėmis lazdomis ir kulkomis. Per riaušes nukentėjo apie 30 žmonių, buvo išdaužti keli Seimo langai. Valstybė iškart ėmėsi represijų prieš mitinge dalyvavusius žmones – jie buvo kriminalizuojami ir apkaltinti dalyvavimu masiniuose neramumuose. 65 žmonėms iškeltos 2 bylos: 29 asmenų byla jau perduota teismui, kita 36 asmenų byla tebėra tiriama ir teismui bus perduota vėliau. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Be to, 9 asmenys kreipėsi į teismą dėl to, kad sausio 16-ąją mitinge prie Seimo neteisėtai buvo panaudotos ašarinės dujos bei guminės kulkos, nuo kurių nukentėjo nekalti žmonės.
Panašūs įvykiai, tik be akivaizdaus jėgos naudojimo, tą dieną susiklostė ir Alytuje. Keli šimtai alytiškių, daugiausia turgaus prekiautojų, protestuodami prieš didinamus mokesčius, atžygiavo į Rotušės aikštę, o vėliau užėmė savivaldybės posėdžių salę, kurią atrakino patys valdininkai. Protestuotojai pasirašė peticiją valdžiai, tačiau toks jų aktyvumas atsirūgo kvietimais į teismą. Protokolai dėl administracinių teisės pažeidimų buvo surašyti 5 asmenims. 2 psl. >
ŽTSI 2009-09-10 13:39
O kur tūno visokie žmogaus teisių gynėjai, kodėl negina žmonių, kuriuos už lango...
Ežerui 2009-09-09 12:27
Aš manau ,kad "mecenatai"jo pliurpalų nepatikrino,todėl ir nepaminėtas Archipelago gulagas.
analitikas 2009-09-09 11:28
Autorius šiame kontekste kažkodėl išskyrė tik Lietuvą. Bet vieša paslaptis yra ta, kad...
kk 2009-09-08 20:33
Šiandien buvau Laisvojo universiteto (LUNI) paskaitoje apie ekonomiką, bet kalbėjom ir apie...