M.Bielskio kronikoje teigiama, jog Oršos mūšyje buvo nukauta 40 tūkstančių maskvėnų, į nelaisvę paimti jų karvedžiai. LDK kariuomenė atsipirko nedideliais nuostoliais – manoma, jog žuvo apie 500 lietuvių riterių.
Nors ir nepavyko atgauti Smolensko, tačiau garsas apie pergalę plačiai pasklido
Nors lietuvių karinės pajėgos ir sutriuškino rusus, tačiau LDK nepavyko atgauti Smolensko. Visgi garsas apie tokią lietuvių pergalę apskriejo daugelį Europos valstybių, iš kurių Rusija susilaukė paniekos ir užsitraukė agresyvios, priešiškos valstybės vardą.
(Nuotr. iš klubo "Antikos karys" asmen. archyvo)
Pasak A.Bumblausko, išliko žinių, kad iš Oršos mūšio grįžtančiam Konstantinui Ostrogiškiui pagal romėnų paprotį Vilnius surengė triumfo žygį. Tuo metu dar neseniai pastatyti miesto gynybos rytiniai vartai, pro kuriuos jis atvyko, jo garbei buvo pavadinti „Ostrožkije varota“. Bėgant laikui pavadinimas kito į „Aštriuosius vartus“, „Ostra brama“, kol lietuviai išvertę pavadino „Aušros vartais“.
Oršos mūšio metinių paminėjimas su riterių kovomis
495-osios Oršos mūšio metinės Vilniuje buvo kukliai paminėtos dar prieš savaitę (rugpjūčio 30 d.). Ceremonija prasidėjo Katedros aikštėje, prie paminklo kunigaikščiui Gediminui. Skambant būgnininko ir fleitininko muzikai paskui šauklį atžygiavo šarvuotas, ginkluotas karių būrys.
Šauklys perskaitė Žygimanto Senojo raštą (teksto autorė – rašytoja Renata Šerelytė), kuriame įtaigiai ir vaizdingai buvo papasakota apie Oršos mūšio eigą, baigtį ir pasekmes.
Po šauklio pranešimo aptvertoje aikštelėje buvo pakviesti šarvuoti kovos klubo „Antikos kario“ kariai, kurie pristatė specialiai Oršos mūšio pergalei pažymėti sukurtą kovos programą. Tokių žiūrovų aikčiojimų vargu ar galima buvo pamatyti Trakuose ar Kernavėje rengiamuose šarvuotų karių pasirodymuose, kur vaidybos yra daugiau, nei kovos meistriškumo. Kova atrodė tokia reali, jog žmonės net traukėsi įnirtingai kovojantiems kariams priartėjus prie žiūrovų.
(Nuotr. iš klubo "Antikos karys" asmen. archyvo)
Ne tokioje rimtoje, labiau pramoginėje pasirodymo dalyje, klubo vadovas Jurijus Bykovas demonstravo ginklų valdymo įgūdžius: kapojo ant kario galvos padėtus kopūstus, į jį sviedžiamus burokėlius ir lazdas. Tiesa, organizatoriams galbūt vertėjo aptverti didesnį aikštės plotą, skiriantį dalyvius nuo žiūrovų, kadangi kapojamos lazdos skriejo ir į arčiau susėdusių vaikų galvas. Vėliau, po renginio, klubo „Antikos karys“ kariai suteikė žiūrovams galimybę ne tik fotografuotis šalia jų, bet ir išbandyti jų ginklus.
Po renginio žmonės taip pat buvo kviečiami pasirašyti rezoliuciją dėl Kauno pilies atkūrimo ir paveldo išsaugojimo.
Sonata Dirsytė
Naujienos

















atneve 2009-09-16 13:00
galima pasiklysti tarp tų mūsų istorijos mūšių
Lycan 2009-09-12 09:35
Palyginus Žalgirio mūšį (lietuvių pusėj kovėsi 51000, kryžiuočių - 32000)ir Oršos...
dase 2009-09-11 22:50
Gera istorijos pamokėlė :)
2009-09-10 22:42
Gaila, kad neteko sudalyvauti šitame renginyje, turėjo būti tikrai įdomu.