Kai gyveni svetimoje šalyje, neretai erzina smulkmenos. Šįryt nusprendžiau išsiųsti laišką į Lietuvą, tačiau pašte nebuvo vokų. Reikia pirkti dešimties vokų pakuotę (kainuoja dvidešimt eurų – septyniasdešimt litų!). Bet man reikalingas tik vienas. Vieno nėra. Galbūt yra kitame pašte. Galbūt supermarkete. Kitame pašte irgi neradau, o supermarkete (apėjau tris) nebuvo. Tai taip pat Prancūzija. Reikia kalti pinigus – geriau, jei klientas iš karto perka dešimt vokų, nesvarbu ar jam visi reikalingi ar ne. O kodėl iš tikrųjų nėra galimybės nusipirkti voko, niekas tau nesako.
Lietuvoje bet kokiame pašte be problemų galima nusipirkti vieną voką! Ir spaudos kioske. Ir ne už tris litus, o už dvidešimt centų. Paryžiuje spaudos kioske vokai neparduodami. Nepatogu? Jūsų problemos. O ir pašto ženklo spaudos kioske nusipirkti negalima. Būtinai ieškok pašto. Aš nenoriu nei girti, nei peikti Prancūzijos – noriu pristatyti ją tokią, kokia ji yra.
Kiek šnekama apie tai, jog lietuviai net kelis kartus skurdesni už anglus, vokiečius, prancūzus. Taip, jie skurdesni, tačiau kiek? Vidutiniškai Lietuvoje gaunama apytiksliai du–tris kartus mažiau eurų (į rankas). O kainos? Puodelis kavos Paryžiuje dažniausiai kainuoja du su puse, tris eurus. Galima surasti ir už penkis, ir už pusantro, jei gerai aplakstysi miestą. Tačiau vidutinė kaina būtent tokia. Tai maždaug dešimt litų. Tai yra triskart brangiau nei Vilniuje. Pati pigiausia kortelė mobiliajam – penkiolika eurų, apytiksliai 50 litų. Prieš išvykdamas iš Lietuvos nusipirkau „Labas“ kortelę už keturis litus. Tai yra daugiau nei dešimt kartų pigiau. Ar uždirba vidutinis prancūzas dešimt kartų daugiau nei lietuvis? Su prancūziška kortele skambučių kaina Prancūzijoje – 55 euro centai už minutę, tai daugiau nei pusantro lito. Lietuvoje už minutę mokama 20–40 centų, tai vėlgi 3–5 kartus pigiau. Galbūt čia ir slypi keisto reiškinio paaiškinimas – Paryžiuje labai retai (palyginti su Lietuva) gatvėje, transporte žmonės kalbasi mobiliaisiais? Tai itin brangu! Netgi prancūzui.
Paprasčiausiai paskaičiuokime prieš sakydami, kad lietuviai daug kartų skurdesni už vakariečius. Taip, maisto čia kartais galima nusipirkti ir pigiau – tačiau tik specialiose parduotuvėse „emigrantams“, neturtingiesiems. Pavyzdžiui, „Ed“ tinklas. Bet netgi ten pigiau – tik firminė prancūziška produkcija, kuri Lietuvoje kainuoja dvigubai ar keliskart brangiau: prancūziški sūriai, vynai. Lietuvoje pats pigiausias rūšinis Bordo vynas kainuoja 15 litų, o Paryžiuje galima ir už penkis litus nusipirkti. Bet vėlgi, tik tokiose parduotuvėse, kaip „Ed“ – jos primena pirmuosius supermarketus Lietuvoje, kuriuose prekės lentynose neretai išdėliotos su visomis pakuotėmis, kaip papuolė. Ten ne itin švaru, o „monsieur“ ar „madame“ jūsų ten greičiausiai nepavadins (gerai, jei „merci“ pasakys). Dirba ten, vėlgi, emigrantai, kurie kartais prancūzų kalbos nelabai ir moka.
Bet dažniausiai, kad ir kas ten sakoma, Paryžiuje maistas brangesnis nei Lietuvoje – ypač mėsos gaminiai, dešros. Tokios kokybės mėsos produktai kaip Lietuvoje čia kainuoja tiek pat eurais (tai yra daugiau nei tris kartus brangiau). Tokia juoda duona kaip Lietuvoje čia skaitoma prabanga ir parduodama specialiose parduotuvėse turtingiesiems. Esmė tame, jog Prancūzijoje yra parduotuvių turtingiesiems, vidurinei klasei ir vargšams. Dažnai tas pats produktas įvairiose parduotuvėse kainuoja skirtingai. Lietuvoje to nėra. Kažkada bandyta įsteigti „Saulutę“ vargšams – bet paskui „Maximoje X“ (buvusioje „Saulutėje“) prekės kainavo tiek pat kaip ir „Maximoje XX“ ar „Maximoje XXX“. 2 psl. >
Naujienos






















ploi 2011-06-16 21:50
Ir ko ten tokia kava brangi?
?!? 2010-05-11 15:52
Na kiek jau laiko gyvenu Paryziuje ir galiu pasakyti, kad visur visada radau nusipirkti viena...
Agne 2009-10-22 01:21
tik tarp kitko - pasto zenkla gali ramiausiai nusipirkt taip vadinamoje tabako parduotuveje...
daiva 2009-09-19 21:53
Melnikas man patinka - jis masto