Naujienos
Arvydas Akstinavičius. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
Prieš savaitę vykęs Dalios Grybauskaitės vizitas Prancūzijoje ir susitikimas su šios šalies vadovu Nicolas Sarkozy kartu tapo žinia, kad Lietuvos užsienio politikoje planuojamas esminis virsmas. Galbūt apversta Lietuvos vėliava, į kurią apsimestinai buvo stengtasi nereaguoti ir simbolizavo tą virsmą.
Beveik dvidešimt metų 3 V – Vilnius, Varšuva, Vašingtonas buvo pagrindinė užsienio politikos ašis. Ji sukosi pakankamai patikimai – užtikrino narystę tarptautinėse organizacijose, buvo Lietuvos saugumo garantu, pagaliau mes patys buvome patikimais partneriais. Pagrindinis užsienio politikos diplomatijos tikslas – pirmiausia būtent garantuoti ne sotesnį, pilnesnį pilvą, o saugumą, stabilumą ir valstybės gerą vardą. Lietuva tai turėjo. Bent jau dalinai. Dabar gi užsienio politikos 3 V ašį pradėta transformuoti į geometrinę figūrą Berlynas-Paryžius-Roma-Maskva (BPRM) su tašku Vilniumi jos viduje. Atrodo, tokią pradžią viešėdama Paryžiuje ir padarė D.Grybauskaitė. Dalykine kalba tai reikštų, jog tenkinami ES didžiųjų valstybių interesai santykiuose su Rusija, aukojant Lietuvos. Kodėl? Todėl, kad nereikia turėti iliuzijų, jog Lietuva, bendradarbiaudama ne su ubagais, o su Europos galingaisiais (kaip teigia D.Grybauskaitė) realiai bus laikoma lygiaverte galingųjų partnere. Tiesiog bus žaidžiama su mūsų šalimi taip ir tiek, kiek būsime naudingi ir reikalingi. Todėl šioje BPRM geometrinėje figūroje Lietuva turės atlikti lengvai stumdomo pėstininko vaidmenį politinių šachmatų žaidimuose. Kalbėti tokiu atveju apie geresnius, pragmatiškesnius santykius su Rusija, tai reiškia nesuvokti, jog, įsitraukus į šiuos žaidimus, Maskvai apskritai būsime muštu pėstininku. Septyniasdešimties metų senumo istorijos nederėtų pamiršti. Todėl Lietuvos užsienio politikos ateičiai žymiai didesnę reikšmę vaidins ne pasirašyta Lietuvos – Prancūzijos strateginės partnerystės politinė deklaracija, kuri yra daugiau simbolinis aktas, o Prezidentės D.Grybauskaitės Paryžiuje pasakyti žodžiai: „Europos Sąjungai labai svarbūs santykiai su Rusija. Ji – viena pagrindinių ES prekybos partnerių ir labai svarbi žaidėja tarptautinėje politikoje. Rusija svarbi visur – įskaitant karinį bendradarbiavimą, saugumą, kovą su terorizmu, energetiką, aplinkosaugą. Todėl mūsų visų interesas yra šios šalies neizoliuoti, o mėginti ją įtraukti priimant sprendimus“. Tokie ditirambai Rusijai dar kažkiek būtų suprantami, jei būtų sakomi ne Eliziejaus, o Kremliaus rūmuose. Be abejo, dalis Lietuvos oligarchų, turinčių verslo interesų Rusijoje ir Prezidento rinkimuose rėmusių D.Grybauskaitę, gali džiaugtis tokia šalies vadovės pragmatiška „veidu į Rusiją“ politika, tačiau vadovaujantis ne oligarchų, o valstybės interesais, tai jau pavojaus signalas beveik dvidešimt metų vyravusiam Lietuvos tarptautiniam stabilumui ir saugumui.
Turime puikų posakį, kuris labai tiktų šiandienos Lietuvos užsienio politikos tendencijoms : „Nemesk kelio dėl takelio“.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
jeigu yra koneveikiančių, 2009-09-15 17:32
tai reiškia autorius pataikė
J.V. 2009-09-15 17:30
Gaila, kad vis daugiau atsiranda Lietuvoje tokių, kuriems tinka oligarchinis valdymas,...
AZ 2009-09-15 15:17
Sunku pavadinti šį straipsnį protingu ir dar labiau įžvalgiu. Rinka oligarchų...
1939>2009 2009-09-14 08:44
kur žiūri Lansbergis?