Naujienos
Karina Krysko (asmeninio archyvo nuotr.)
Nuo pat mažų dienų Karina itin aktyvi. Niekada neturėjo laiko šlaistytis gatvėmis su neaiškia kompanija, tad ir dabar įtempta dienotvarkė – jos kasdienybė. Ji domisi įvairiais dalykais, nori kuo daugiau nuveikti per šį, jos žodžiais, trumpą ir vienintelį gyvenimą. Naujais projektais dažnai stebinanti daininkė puikiai įrodo, jog tai nėra tušti žodžiai.
Darbo dienos pabaigoje Karina atranda valandėlę mums bei sutinka plačiau papasakoti apie savo paauglystės dienas, karjeros pradžią ir ateities planus.
Paauglystėje daugiau šoko nei dainavo
Dainininkė užaugo muzikalioje šeimoje kartu su tėvo gitaros melodijomis ir dainomis. Močiutė, taip pat muzikantė, lavino mažąją Kariną ir įskiepijo tvirtą meilę ir ryšį su muzika. Nenuostabu, jog, atėjus metui lankyti mokyklą, tėvai pageidavo, jog dukra mokytųsi muzikinėje klasėje. „Tačiau į ją vyko atranka, – pasakoja K. Krysko, – mokytojas prieidavo prie kiekvieno pirmoko, sudainuodavo dainos fragmentą ir liepdavo atkartoti.“ Atėjus Karinos eilei, ši nusprendė improvizuoti, tačiau bandymas buvo nesėkmingas, tad mokytojas konstatavo jai ypač nemalonią „diagnozę“ – „neturi klausos“. „Taip visą vaikystę daugiau šokau, nei dainavau, – prisimena Karina. – Šokiai buvo mano aistra.“ Bet, nepaisant visko, galiausiai išsipildė dainininkės svajonė – ji pradėjo dainuoti ir nė neketina sustoti.
Mokykloje Karina Krysko nebuvo „moksliukė“, tačiau nebuvo ir labai prasta mokinė: „Visą laiką „banguodavau“: gaudavau ir labai gerus pažymius, o kartais užeidavo didelių nuosmukių periodai,“ – pasakoja dainininkė. Kartais namų darbus atlikdavo tik paskutinę minutę, tad jau mokykloje paragavo studento „duonos“: sėdėjimo prie knygų iki paryčių.
Karina Krysko (asmeninio archyvo nuotr.)
Paauglystėje K.Krysko buvo rami, kukli ir uždara, gal net pernelyg, nes, pasak jos, turėjo problemų dėl bendravimo su bendraamžiai. „Negalėdavau jiems atsiverti. Buvo sunku, atsiradus mokyklinėms simpatijoms, parodyti jausmus, – kalbėjo Karina. – Tačiau nemanykite, kad labai dėl to išgyvenau. Tiesiog turėjau bendravimo „barjerą“, dėl kurio nebendraudavau taip, kaip norėjosi.“ Dainininkė džiaugiasi, kad šio komplekso padėjo atsikratyti darbas scenoje ir vaikų šokių pamokos, kurias ji vesdavo: „Ėmiau labiau pasitikėti žmonėmis, greičiau atsiverti, bendrauti. Esu laiminga, jog „perlaužiau“ šį paauglišką kompleksą.“
Paklausta, ar maištavo paauglystėje, Karina atsako, jog buvęs toks tarpsnis: „Kartais priešindavausi tėvų valiai, kai jie patardavo, ką turėčiau daryti vienoje ar kitoje situacijoje.“ Kai dainininkės konfliktai su tėvais peržengdavo ribas, tekdavo paragauti ir „beržinės košės“, pamiršti smagius vakarėlius. „Tačiau šis maištavimo ciklas greitai pasibaigė, – patikina Karina. – Dabar mama man kartais pasako, jog niekada su manimi nebūdavo problemų.“ Bet, prisiminusi tą laikotarpį, pasak K.Krysko, pati turėjusi nemažai rūpesčių, tik tėvams nieko nepasakojusi: „Tokia jau aš – nemėgstu dalintis bėdomis su artimaisiais.“ Jos nuomone, kur kas maloniau pasakoti gerus, džiugius dalykus, o blogus pasilikti sau ir negadinti aplinkiniams nervų. 2 psl. >
2010-02-13 21:29
labai grazi
2010-02-13 21:28
grazios dainos
2010-02-13 21:28
grazios dainos
2010-02-13 21:28
gabus zmogus