Naujienos
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės politinis pažadas jau artimiausiu metu inicijuoti Lietuvos lenkų pavardžių rašymą gimtąja kalba sukėlė staigų ir įdomiai surežisuotą kelių lenkų kilmės politikų antpuolį prieš valstybinę kalbą. Antai neseniai išrinktas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, vos atvykęs į Briuselį, iš karto puolė skųstis, kad lietuviškose valstybinėse įstaigose negalima kalbėti lenkiškai, negalima lenkiškai rašyti vietovių ir gatvių pavadinimų.
LR Seimo narys Česlovas Stankevičius įregistravo teisės aktą, pagal kurį asmenvardžiai būtų rašomi lotyniškomis nelietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. Jo argumentai, kad daugelyje vakarų valstybių dokumentuose įrašytą vardą galima nurašyti paraidžiui – neatitinka tiesos. Vokietijoje turkų ir kitų gausių imigrantų pavardės rašomos vokiškai, o Prancūzijoje – prancūziškai, nekalbant jau apie visas kitas mažesnes valstybes. Ir čia esmė slypi net ne svetimvardžių rašymo originalo kalba peripetijose, o žymiai giliau – istoriniame, kultūriniame ir teisiniame valstybinės kalbos statuse.
Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, sudaranti ženklų sistemą. Nacionalinė kalba ir valstybingumas – tai neatskiriamai susijusios ir sakralumą įgijusios pamatinės kultūros vertės, kruopščiai saugomos ir ginamos visose europinėse valstybėse. Jų reikšmė yra išskirtinė ir neįkainojama, kuriant savitą, unikalų kultūrinį paveldą, perduodamą iš kartos į kartą.
Todėl pasipiktinimą kelia griovikiški šių vietinių lenkų kilmės politikų tikslai – ne tik jų brukamas barbariškas požiūris į valstybinės kalbos misiją nacionalinėje valstybėje, bet ir aršus politinis Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimų valstybinės kalbos atžvilgiu ignoravimas.
Lygiai prieš dešimtmetį LR Konstitucinis Teismas, vertindamas dar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą tvarką “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”, pagal kurią Lietuvos piliečių pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir pagal lietuvišką tarimą, konstatavo, kad “Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė”.
Konstitucinis teismas pabrėžė, kad “valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus”.
Konstitucinis Teismas savo nutarime pažymėjo ir tai, kad Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad “asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas”.
Beje, šiuo klausimu yra pasisakęs net ir Europos žmogaus teisių teismas: pirmą kartą - 2001 m., atmesdamas Lietuvos lenkų kilmės piliečio, o antrąkart - 2005 m. dviejų Latvijos rusakalbių piliečių reikalavimus, kad jų asmenvardžiai būtų rašomi išimtinai jų tautos valstybinės kalbos rašmenimis. Šis teismas pripažino kiekvienos valstybės teisę pačiai nustatyti, kaip rašyti vardus ir pavardes, nurodydamas, kad kalbos, kaip ir kultūros, švietimo politikos klausimai yra kiekvienos nacionalinės ES valstybės vidaus reikalas. 2 psl. >
Dilgėlė 2009-10-04 14:23
Apgaulės būdu dalyvavau pas Lilijaną Astrą rinkimuose ir buvau apvogta. Ji vagilka,...
Gzybovska Dalnuta 2009-09-22 00:59
Stebina Grybauskaites reitingai ir konservatoriu nesipriesinimas Lietuvos nutautinimui.Musu kalba...
Urtė 2009-09-16 16:27
Kažin kodėl autorės pavardė nelietuviška...
Algimantas 2009-09-15 21:52
Sveikinu p.L.Astrą, pritardamas išsakytoms mintims. Manau, lekiškų padlaižių Lietuvoje...