Pasirodo, kad patys aktyviausi vartotojai turi labai mažai ir tik paviršutiniškas žinias apie savo vartotojų teises. Reuters/Scanpix
Vienas penktadalis Lietuvos vartotojų teigia turėję problemų dėl įsigytos prekės ar paslaugos. 15 proc. jų tokiais atvejais nieko nedaro, o pusė teišreiškia savo nepasitenkinimą pardavėjui. Tačiau ekspertai teigia, kad situacija gerėja.
Pirmasis Lietuvoje kokybinis tyrimas (dalyvavo 25–45 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie yra aktyviausi vartotojai), atliktas Europos Sąjungos (ES) iniciatyva, padeda paaiškinti šią statistiką. Pasirodo, kad patys aktyviausi vartotojai turi labai mažai ir tik paviršutiniškas žinias apie savo vartotojų teises. Be to, vartotojai savo teises gina tik tais atvejais, kai nusiperka brangesnę prekę ar paslaugą, arba tas pats pardavėjas vartotojo teises pažeidinėja nuolat ir jų gynimas tampa principo reikalu.
Analogiška situacija susidariusi ir kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje, kuriose taip pat atlikti panašūs tyrimai. Iš jų aiškėja, kad Lietuvos vartotojai yra panašesni į estų, tuo tarpu latviams savo vartotojų teises ginti reikėtų gerokai aktyviau.
Pasak ekspertų, susidariusią situaciją lemia žinių, pasitikėjimo savimi ir ryžto trūkumas. Tačiau specialistai sako, kad situacija visose trijose valstybėse gerėja ir vienas iš pozityvių impulsų buvo valstybių įstojimas į Europos Sąjungą.
Vartotojų teisių gynimas pagerėjo po įstojimo į ES
Pasak respondentų, vartotojų teisių apsauga Lietuvoje pagerėjo po valstybės įstojimo į ES. Tyrime dalyvavę žmonės pastebėjo, kad labiausiai išaugo prekių ir paslaugų kokybė bei pardavėjų ir paslaugų tiekėjų lankstumas. Kita vertus, lietuviai mano, kad jų teisės šalyje ginamos prasčiau negu senosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Remiantis panašiais tyrimais, atliktais kaimyninėse valstybėse, latviai ir estai galvoja panašiai.
„Tyrimo metu respondentai minėjo dvejopas priežastis, dėl ko lietuviai vis dar atsilieka nuo senųjų ES narių gindami vartotojų teises. Pirmiausia, švietimas apie vartotojų teises ir šių teisių gynimas Europos Sąjungoje prasidėjo gerokai anksčiau, todėl užsieniečiai geriau žino, ko jie gali reikalauti. Antroji priežastis yra labiau susijusi su mūsų požiūriu – dalis respondentų prisipažino, kad jie dažnai jaučiasi kalti, jeigu nori grąžinti jiems nepatikusią prekę, nors tokią teisę jie turi“, - pasakoja tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atstovė Rūta Libermanaitė.
Tuo tarpu latviai išskiria dar vieną kliūtį vartotojų teisių gynimui – tai neigiamas kitų vartotojų požiūris, kurie jaučiasi sugaišinti, jeigu kas nors imasi spręsti problemą.
„TNS Gallup“ ekspertė priduria, kad iš respondentų atsakymų aiškėja, jog lietuviai vis dar nežino, kad turi tokias pat vartotojų teises, kaip ir bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies piliečiai.
Psichologinis Lietuvos vartotojo portretas
Žmogaus studijų centro vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas piešia Lietuvos vartotojo psichologinį portretą ir nurodo priežastis, kodėl lietuviai atsilieka nuo senųjų ES valstybių gindami savo vartotojų teises. 2 psl. >
Naujienos






















vartotojo teises 2009-09-17 14:30
visa informacija apie tai, kokias teises mes turime:...