Beveik vienu metu tapo paskelbti Pasaulio banko metinis pranešimas apie verslo sąlygas („Doing Business 2010“, 10 rodiklių, įvertintos 183 valstybės), Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio konkurencingumo pranešimas ir indeksas (Global Competitiveness Index), kuriuo konkurencingumas įvertinamas kaip „institucijų, programinių nuostatų ir veiksnių rinkinys, lemiantis šalies ūkio produktyvumą“ (12 rodiklių, 133 valstybės), bei žinomos liberalizmo tvirtovės „Heritage Foundation“ taip pat kasmet skelbiamas „Ekonominės laisvės indeksas“ (10 rodiklių, išmatuojančių ūkinės veiklos laisvės mastą kiekvienoje iš 183 valstybių).
Pagal verslo sąlygas Lietuva yra 26 vietoje, pagal ekonominės laisvės lygį – 30 vietoje, pagal konkurencingumą – 53 vietoje.. Kitaip tariant, pagal tai kokios sąlygos ir laisvės verslui mūsų šalis yra pirmajame pasaulio trisdešimtuke, pagal tai, kas iš to išeina – porąsyk prasčiau, pirmajame (iš trijų) pasaulio šešiasdešimtuke.
Neturėtų taip būti. Jei verslui sudarytos tokios sąlygos ir galimybės, kokias jam sudaro trisdešimt (26, jei norim būti tikslūs) santykinai palankiausias sąlygas ir galimybes verslui teikiančios valstybės, tai ir verslas, savo ruožtu, turėtų pasirodyti analogiškai.
Verslo sąlygas apibūdina verslo steigimo, statybų leidimų, darbuotojų samdymo, kredito gavimo, investuotojų apsaugos, apmokestinimo, tarptautinės prekybos, sutarčių vykdymo užtikrinimo bei verslo uždarymo taisyklės
Ekonominės laisvės rodikliai vertina maždaug tą patį – vertina ūkinės veiklos, prekybos, fiskalinę, monetarinę, investavimo, finansinę, darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo laisvę, laisvę nuo korupcijos bei valdžios iškerojimą ir nuosavybės teisių užtikrinimą. Nenuostabu, kad ir Lietuvos užimama vieta panašios, ir pirmasis pasaulio dešimtukas abiem atvejais beveik sutampa. Geriausias verslo sąlygas pasaulyje teikia liberaliausios pasaulio ekonomikos – Singapūras, Hong Kongas, Australija, Naujoji Zelandija, JAV, Kanada, Airija, Jungtinė Karalystė bei labai išplėtotų socialinės apsaugos sistemų ekonomikos – Danija ir Norvegija. Didžiausios ekonominės laisvės dešimtukas toks pat, tik Norvegiją jame pakeičia Šveicarija.
Penkias iš jų rasime iš konkurencingiausių pasaulio valstybių sąraše. Dar keturios yra čia pat, antrame dešimtuke (Hong Kongas, Jungtinė Karalystė, Australija, N.Zelandija) ir tik Airija smuktelėjusi iki 25 vietos.
Bet nė viena iš trisdešimtuko nerodo tokio gilios properšos tarp verslo sąlygų ir verslo veiklos rezultatų kaip Lietuvoje. Kodėl?
Atrodo, kad mūsų verslo potencialų konkurencingumą supančiojo jo niūrumas. Lietuvoje susikirto valdžios ir verslo požiūriai į mokesčius.
Kaip rodo Globalaus konkurencingumo pranešimo duomenys, pelno mokestis (procentais nuo pelno), darbo jėgos apmokestinimo, įskaitant ir įmokas į socialinio draudimo fondą, bei kiti mokesčiai (irgi procentais nuo pelno) Lietuvos atveju sudaro 46,4 proc., Estijos – 48,6 procentus pelno. 2 psl. >
Naujienos





















Mokesciai 2009-09-22 17:15
Del nuolatinio verslo aimanavimo del mokesciu teisingai pastebeta - B.Lubio reikalavimas...
moto 2009-09-21 16:15
Vel "gražiai" pas ČiČinską išeina: mokesčiai yra nedideli palyginus su kitomis šalimis,...
pridurciau 2009-09-21 12:51
Vienas labai svarbus faktas verslo augimui yra darbuotoju ir darbdaviu santykiai. Sioje srityje...
Va taip 2009-09-21 09:41
Reikalinga dar viena moteriškė valdžios viršūnei subalansuoti www.auk.lt/organizacija/uab-abuva