Sunkus XXI amžiaus startas 5

Irin Kahn, New York, Ponas Weissas, Barackas Obama, Bilas Emmottas, Wall Street, Duglas Fightas, Jungtines Valstijas, Zbigniewas Brzezinskis, Arūnas Spraunius, Hezbollah, Amnesty International, Der Spiegel, Sočioji, The New York Times, Al Qaeda, The Independent, The Guardian, The Times

5	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

HIP/Scanpix nuotr.

 

Terorizmas, pasaulinė finansų krizė, pandemija, kas dar? Šių metų gegužės 31-ąją naujienų agentūros pranešė, kad Izraelis pradėjo kasmetines pratybas „Posūkio taškas-3" (Turning Point 3), kurių metu išbandė gelbėjimo tarnybų pasirengimą „pasaulio pabaigos“ – raketinių atakų, mirtininkų išpuolių ir stichinių nelaimių – deriniui. Per penkias dienas trukusius mokymus modeliuoti vienu metu smogiami raketų smūgiai iš Gazos ruožo, Libano ir Sirijos bei Irano, simuliuotas gelbėjimo ir medikų tarnybų darbas per žemės drebėjimą ir epidemijas. Tokios pratybos pirmą kartą surengtos po 2006 metų karo su Libano grupuote „Hezbollah“. Galima būtų pusiau ironiškai tarti, kad Izraelis pasaulio pabaigai nuosekliai ruošiasi jau kurį laiką.

Nauja tikrovė (ar naujos tikrovės) per globalios komunikacijos landas valdingai braunasi į žmonių protus bei sielas ir nepasakytum, kad buvimą Žemėje ši lavina darytų jaukesnį. Istorijas apie recesijos padarinius ir nedarbą daugelyje pasaulio vietų stropiai ir noriai tiražuoja toji pati globali žiniasklaida. Šiųmetiniame „Amnesty International“ pranešime sakoma, kad pasaulinės ekonomikos krizės išprovokuotos problemos yra tarsi uždelsto veikimo bomba, kai kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus. Recesiją gali lydėti represijos, nes vyriausybės, ypač linkusios į autoritarizmą, mėgsta šiurkščiai slopinti disidentus ir viešai demaskuoti korupciją bei neūkiškumą. Krizė neigiamai paveikė imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politiką. Pernai tokios valstybės kaip Ispanija ir Italija pasirašė su Mauritanija ir Libija sutartis, kurios užkerta kelią žmonėms atvykti į Europą. „Sėdime ant nelygybės, neteisybės ir nesaugumo parako statinės, kuri tuoj išlėks į orą“, – štai tokia ne itin guodžianti išvada, tariant nuosaikiai. Interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ (05 29) generalinė organizacijos sekretorė Irin Kahn sakė, kad žmonija šiuo metu išgyvena katastrofą: vargšų skaičius auga, Kinijoje bei Afrikoje didėja socialinė įtampa, į kurią valdžia reaguoja vis griežtesnėmis priemonėmis (po šio interviu per uigūrų maišto malšinimą, net ir oficialiais duomenimis, žuvo daugiau kaip šimtas protestuotojų). „Sočioji“ pasaulio dalis neskiria pakankamai dėmesio humanitarinėms katastrofoms Sudano Darfūre ar Palestinoje.

„The New York Times“ straipsnyje „Padėkite, arba mes išeisime“ (05 29) organizacijos „Verslo administratoriai už nacionalinį saugumą“ (Business Executives for National Security) steigėjas ir vienas vadovų Stanley A. Weissas prisimena po Rugsėjo 11-osios tragedijos Pentagone susitikęs su Amerikos atsako teroristams autoriumi George‘u W. Bushu. Kalbėtasi apie planuojamą Jungtinių Valstijų įsiveržimą į Afganistaną. Ponas Weissas paklausė, kodėl Amerikai turėtų pasisekti ten, kur patyrė nesėkmę visos ankstesnės užsienio intervencijos. Amerikos prezidentas atsakė, kad Bosnijoje užteko 30 tūkstančių karių. Jei JAV liks Afganistane, jų prireiks 10 kartų daugiau, bet Amerika tik įeis, iškarš teroristams kailį ir išeis. Dabar aišku, kad išeiti nepavyko. Išeiti apskritai sunku iš bet kur. O likus teko nuolat koreguoti elgesį ir mokytis iš savo klaidų. Vakarams jau tenka ne vien būti Afganistane, bet ir atidžiai stebėti Pakistaną, kai kada į jį įsiveržiant, nenuleisti akių nuo Vidurio Azijos, mat Maskva nuolat mėgina iš ten pašalinti JAV oro pajėgų bazes, per kurias vykdomas tiekimas į Afganistaną. O Pakistanui tenka laviruoti tarp Vakarų bei suverenumo ir prieštaravimų draskomos savo visuomenės. Yra dar Indijos ir Pakistano, kaip ne itin stabilios branduolinės valstybės, faktoriai. Visa tai gaubia tikrai įtemptas, prieštaringas informacinis propagandinis fonas. Štai kad ir toks indų politologo  K. Subrahmanyamo teiginys: „Al Qaeda“ tokia pat pavojinga kaip ir nacizmas, o Pakistano armija gali tapti islamo vahabizmo sąjungininke.“ O juk  Afganistanas – vienas sudėtingiausių, bet ne vienintelis karštasis planetos taškas. 2 psl. >