Naujienos
LŽ nuotr.
Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.
Ką žada Seimui ir Lietuvos valstybei naujos Seimo pirmininkės išrinkimas? Ar dar yra būdų susigrąžinti pasitikėjimą parlamentu? Kodėl į Seimą patenka vis daugiau atsitiktinių asmenų, o jų gyvenimas vis labiau primena puotą maro metu? Ar gali gerbti Seimą žmonės, jeigu jo negerbia ir patys politikai?
Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti naujoji Seimo pirmininkė Irena DEGUTIENĖ, interneto portalų vyriausieji redaktoriai Monika GARBAČIAUSKAITĖ („Delfi“), Arūnas BRAZAUSKAS („Balsas“), Andrius NAVICKAS („Bernardinai“) ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.
Kodėl žmonės Seimą vertina neigiamai?
A.Medalinskas. Kas nulėmė Seimo autoriteto kritimą? Juk prieš dvidešimt metų parlamentą Lietuvoje žmonės gynė savo kūnais.
I.Degutienė. Parlamento autoriteto nykimo tendencija Lietuvoje prasidėjo maždaug nuo 2000 metų, kai į Seimą pateko pirmos populistinės, tik prieš rinkimus susikūrusios partijos.
Nuo tada čia pakliūva vis daugiau atsitiktinių žmonių, kurie nelabai ir suvokia, kas yra ta politika ir ką tame Seime reikia veikti. Nelengva dirbti su tokiais Seimo nariais, nes kiekvienas jų turi nepriklausomą laisvą Seimo nario mandatą ir gali elgtis, kaip nori.
A.Medalinskas. Bet nepriklausomas parlamento narių mandatas yra ir kitų valstybių parlamentuose.
M.Garbačiauskaitė. Ne tik jaunose, bet ir senosios demokratijos valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pasitaiko ir korupcijos skandalų, ir kitų panašių dalykų. Jaunose demokratinėse šalyse tokių dalykų dar daugiau. Nepasitikėjimo parlamentu priežastys Lietuvoje iš tikrųjų yra labai gilios. Jas lemia ir tautos politinis raštingumas. Rinkėjai per kiekvienus rinkimus išrenka į parlamentą naują „dozę“ populistų, nes tarsi yra nusivylę senaisiais parlamentarais, tačiau šie populistai iš naujo nuvilia rinkėjus. Įsukamas užburtas ratas.
A.Medalinskas. Tačiau yra skirtumas, kaip tie skandalai pasibaigia senosios demokratijos valstybėse ir Lietuvoje. Jeigu netinkamo parlamentinių išlaidų naudojimo pasekmės Lietuvoje būtų tokios, kaip Didžiojoje Britanijoje, tai galėtume sveikinti savo valstybę. Ten patekę į šį skandalą asmenys pareiškė, kad pasitraukia iš politikos ir kituose rinkimuose į parlamentą nedalyvaus.
M.Garbačiauskaitė. Labai svarbu, kaip šios problemos išsprendžiamos. Lietuvoje tie skandalėliai, pradedant išsuktais kištukiniais lizdais, negerina Seimo įvaizdžio. Problemų kyla ir dėl rinkėjų įsitikinimo, kad Seimas turi sutvarkyti jų reikalus. Yra baudžiavinis mentalitetas, kai tikimasi iš Seimo globėjo funkcijos.
I.Degutienė. Dažnai visuomenė apie valdžios gerumą dar sprendžia pagal tai, kiek ši davė žmonių kišenei. Suformuota ir nuomonė, kad ilgiau buvusieji politikoje yra blogi, nes nepagerėjo nei žmonių alga, nei pensija. 2 psl. >
Mauras 2009-09-29 00:30
pokalbis šįkart skystokas, be akcentų. Argi sunku suvokti, kad tarp rūpesčių savo ir savo...
ne veltui 2009-09-28 18:36
Ne veltui kalbėta prie apskrito stalo. Degutienė jau pateikė siūlymą dėl Seimo narių...
agne 2009-09-28 15:32
jokiu butu taip nebus
alex 2009-09-27 23:50
Be šansų, Seimeas galutinai susikomptomitavo