Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
Paskutinių keleto mėnesių laikotarpį būtų galima pavadinti dvelkiančiu revizionizmu ir paaštrėjusiu skepticizmu, lydimu vis stiprėjančių Rytų Europos valstybių abejonių dėl NATO pasirengimo ginti jas nuo išorės grėsmių.
Tiesioginiu šio teiginio įrodymu galima laikyti šių metų liepos 16 d. grupės Rytų Europos šalių buvusių prezidentų, premjerų, ministrų ir intelektualų (tarp jų paminėtini buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs Slovakijos prezidentas Michalas Kovačas, buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir kiti garsūs visuomenės veikėjai) išsiųstą bendrą laišką JAV prezidentui Barackui Obamai. Remiantis Lenkijos dienraščiu „Gazeta Wyborcza", laiško autoriai greta kitų tarptautinės politikos klausimų siekia atkreipti B. Obamos dėmesį į „didėjantį nervingumą regione“. Pagrindinė to priežastis – sustiprėjusios regiono valstybių abejonės, ar NATO, esant reikalui, būtų pajėgi apginti jai priklausančias Rytų Europos šalis.
„The Economist“ žurnalisto Edvardo Lukaso teigimu, dar liepos 7 d. Briuselyje vykusioje NATO konferencijoje Rytų Europos šalių atstovai buvo priblokšti išgirdę Vokietijos mokslininko teiginį, kad NATO sutarties penktasis straipsnis dėl kolektyvinio saugumo garantavimo tėra „fikcija“. Dėl to įvairių aktualių tarptautinio saugumo klausimų kontekste Aljansui priklausančios regiono valstybės jau dabar siekia peržiūrėti savo pasitikėjimo NATO klausimą. NATO gali ir toliau tikėtis aktyvios šių valstybių paramos operacijose „toli nuo namų“ tik tuo atveju, jei joms bus suteiktos papildomos Aljanso saugumo garantijos nuo galimos agresijos tiek iš artimiausių kaimynų, tiek iš kitų potencialių agresorių pusės. Tokią padėtį, pasak autoriaus, pačia bendriausia prasme galima vertinti kaip blėstančius Rytų Europos valstybių ryšius su NATO.
Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių Aljansui priklausančių Rytų Europos valstybių pasitikėjimo NATO mažėjimą, laikytina švelnėjanti šios organizacijos bei „pirmu smuiku joje griežiančių“ JAV politika Rusijos atžvilgiu, nesukuriant papildomų saugumo garantijų šio regiono Aljanso valstybėms.
Bene naujausiu tai patvirtinančiu argumentu galima laikyti rugsėjo 18 d. (t. y. kitą dieną po JAV prezidento B. Obamos sprendimo atšaukti planuotą priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje) NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno padarytą viešą pareiškimą. Aljanso vadovo teigimu, svarbiu Rusijos, JAV ir NATO bendradarbiavimo elementu galėtų tapti bendros PRG sistemos sukūrimas. NATO generalinis sekretorius savo pareiškime taip pat parėmė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymą kurti naują bendro saugumo struktūrą, kuri tęstųsi nuo Rusijos Tolimųjų Rytų iki vakarinės Šiaurės Amerikos pakrantės, ir kt.
Tokia Aljanso politika, kuri gali būti vertintina kaip akivaizdus nuolaidžiavimas Rusijai, patvirtina, kad Rytų Europos saugumo interesai šiuo metu nėra vienas iš NATO ar/ir JAV strateginės politikos prioritetų. Tai savo ruožtu Rytų Europos valstybes, priklausančias NATO, verčia susimąstyti, ar, siekdamas konstruktyvaus dialogo su Rusija, ekspedicinių karinių misijų visame pasaulyje varginamas Aljansas nesutiks sumažinti savo įtakos Rytų Europos regione, taip sukurdamas galimybę Rusijai didinti savo karinę galią šioje erdvėje. Įvertinant NATO ketinimą ir toliau siekti aktyvios Rusijos paramos įvairiais tarptautinio saugumo klausimais (pavyzdžiui, spaudžiant Iraną atsisakyti branduolinių ambicijų, kovojant su tarptautiniu terorizmu ir kt.), tokia perspektyva atrodo galima. 2 psl. >
agne 2009-09-28 15:15
reikia keisti ministra, kuris nusimanytu kariniais klausimais ir bus tvarka
TKS 2009-09-28 11:06
reikia tik dzaiugtis kad tokie bloko "prtneriai " kaip vokietija pasako tiesa, per tiek metu mes...
Studentiska rasliava 2009-09-28 09:49
Tai rasineji, studente ....Geriau eik alaus gerti
Marija 2009-09-28 09:22
Būtų laikas išmokti, kad Lietuva nėra Rytų Europos valstybė.