Tiekiami pinigai. Scanpix nuotr.
Lietuvą valdantieji, panašu, dar tik mokosi dirbti fiksuoto valiutos kurso sistemoje. Šiuo metu vienas svarbiausių Lietuvos Banko ir Vyriausybės tikslų yra išlaikyti fiksuotą lito kursą ir kuo artimesnėje ateityje įvesti eurą. Tokia pareiga Lietuvai numatyta ir stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje. Tai galima padaryti tik atitinkant svarbiausius kriterijus: infliacija negali būti daugiau nei 1,5 proc. didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES narių vidurkis; biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP); bendra valdžios skola turi būti mažesnė nei 60 proc. BVP.
Idealiu turtėjimu vadinamas artėjimas prie išsivysčiusių šalių kainų ir atlyginimų lygio. Toks turtėjimas fiksuoto kurso atveju šalyje, kurios ekonomika yra maža bei atvira, ir kuri neturi savo žaliavų, atrodo taip: šalis sparčiai reformuoja ir efektyvina savo ekonomiką, didina darbuotojų produktyvumą privačiame ir valstybiniame sektoriuose, lengvina verslo sąlygas, investuoja į produktyvių darbuotojų rengimą. Tai įgyvendinus, iš vidaus ir užsienio šaltinių pritraukiamas kapitalas, kuris investuojamas į gamybos priemones. Šios gamina pasaulio rinkose paklausų produktą. Didėja eksportas, atsiranda vis didesnė darbuotojų eksporto pramonei paklausa, kyla jų atlyginimai, kartu „patempdami“ į viršų visų kitų darbuotojų atlyginimus. Užsienio prekybos deficitas, atsiradęs pirmaisiais metais dėl importuojamų gamybos priemonių ir įrengimų, augant eksportui po truputį mažėja.
Sėskite, du
Visa tai – gražu ir patrauklu. Tačiau Baltijos šalių vyriausybės, dirbusios nuo pastarosios krizės, tai yra 2000-2002 metų, gauna dvejetą už šiuos namų darbus.
Pirma, Lietuvoje net didžiausio augimo metu nesugebėta turėti perteklinio biudžeto ir sukaupti nors šiek tiek rezervų dabartinei krizei įveikti.
Antra, Lietuva pagal pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui apimtis yra priešpaskutinėje vietoje ES (2722 eurų 2008 metų pabaigos duomenimis). Tik Rumunija pritraukė šiek tiek mažiau (2402 eurų). Nei viena vyriausybė iki šiol net nebandė rimčiau dirbti didesnių užsienio investicijų pritraukimo linkme.
Trečia, beveik visi valstybės valdomi sektoriai nereformuoti ir neefektyvūs, įskaitant valstybines įmones, švietimo, sveikatos ir kitas sistemas.
Ketvirta, verslo sąlygos šiuo metu nekonkurencingos. Darbo mokesčiai kai kuriais atvejais mažesni net Švedijoje, nekalbant apie kitas šalis. Darbo santykiai liberalesni, pavyzdžiui, Danijoje. Apie žemėtvarkos klausimus net diskutuoti nereikia, o perdėtas reguliavimas ir reglamentavimas mus bloškia į sovietinę praeitį.
Penkta, Lietuvos bankas pernelyg švelniai bandė stabdyti iš esmės spekuliacinius pinigų srautus iš praeities pamokas pamiršusių Skandinavijos finansinių institucijų, sukėlusius vidaus vartojimo ir nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulus. 2 psl. >
Naujienos





















Radvil 2009-10-05 18:24
didžiausia klaida buvo mokesčių verslui politika, patikėkit
xxx 2009-10-05 17:42
DEMESIO! Po atnaujinimo darbu vel veikia naujausiu filmu svetaine. Skubekite nemokamai paziureti...
Ežeras 2009-10-05 17:34
Ei, nejau 'Balsui" tai nerūpi?? -"Vilniaus apygardos teismas atmetė „Lietuvos ryto“...
bravas 2009-10-05 16:04
o buvo taip kaip krepsiny kurtinaitis visaip kaisiojo koja butautui kad tik jo vadovaujama...