Naujienos
Anksčiau šiame J. Naujalio gatvės 18-uoju numeriu pažymėtame H. Daktaro motinos J. Daktarienės name jaunieji „daktarai“ augino balandžius, o vėliau planavo iki šiol neišaiškintus kruvinus nusikaltimus. Eltos nuotr.
Pirmąsyk akis į akį su Henriku Daktaru susitikęs „Akistatos“ žurnalistas sužinojo neišsipildžiusias jo gyvenimo svajones.
Sėkmingas skambutis į J. Naujalio gatvę
Tiek prisižiūrėjęs, kaip Henytė noriai dalija interviu žiniasklaidos atstovams, nemaniau, kad taip lengvai jis sutiks duoti interviu netgi niekada iki tolei nematytam žurnalistui, tuomet pateikusiam ne tik kriminalinio pobūdžio rašinius vieno šalies dienraščio leidinių grupei.
Kita vertus, tais metais po ketvirto teistumo Henytė beatodairiškai siekė suartėti su žurnalistais ir, atrodo, pagerinti savo reputaciją. Tad vieną 2003-iųjų vasario popietę paskambinau į Kauno Vilijampolės rajone esančią Henytės motinos Jadvygos Daktarienės užeigą „Ramunė“ ir pasiteiravau, kaip būtų galima susisiekti su H. Daktaru.
Atsiliepusi J. Daktarienė paklausė, kas skambina ir kokiu tikslu. Atsakiau, kad norėčiau pasveikinti H. Daktarą su jo sūnaus Enriko, kaip įžengiančio į miesto valdžios elitą, pergale ir ta proga pašnekinti. Juk 2002 metų gruodį tuomet Kauno technologijos universitete studijavęs jaunasis Daktaras skandalingojo politiko Vytauto Šustausko rinkimų sąraše buvo įrašytas dešimtuoju, bet stebuklingai perskaičiavus balsuotojų atliktą kiekvieno kandidato reitingavimą, Henytės sūnus pakilo septyniais laipteliais ir pateko į Kauno tarybą.
Po kelių minučių jau kalbėjausi su naujojo Kauno politiko tėvu – legendiniu H. Daktaru. Jis pasiguodė beveik neišeinąs iš „Ramunės“, tad niekur kitur negalįs susitikti. Pašnekovas atsisakė atvykti į redakciją: „Gal verčiau susitinkame kitoje vietoje – nes tavo darbe mane pamatę iš kontoros išsilakstys visi kolegos“. Supratau, kad jis dar jaučiasi reikšmingas ne tik kriminaliniame, bet ir kasdieniais rūpesčiais išvargintų paprastų žmonių gyvenime.
Atrodė, kad jam maloniausia bus bendrauti gimtojoje Vilijampolėje, kur H. Daktaras praleido vaikystę ir subūrė vieną galingiausių Lietuvoje grupuočių – „daktarus“, kur tebegyvena jo motina J. Daktarienė, tad susitarėme po poros dienų tenai pasimatyti.
Atvykėliai akylai stebimi
Sutartą dieną ir sutartu laiku prie redakcijos durų mane sutiko H. Daktaro vairuotojas Saulius. Įsėdau sidabrinės spalvos 1997 metų „Mercedes-Benz‘ą“. Jame ant priekinio veidrodėlio kabėjo masyvus geltonos spalvos kryžius, tyliai skambėjo rusiškas popsas. Besišnekučiuodami su Sauliumi taip nepastebimai nudūmėme į Vilijampolę.
Vairuodamas Saulius subtiliai prasitarė, kad prieš susitikdamas H. Daktaras apie mane surinko visą jį dominusią informaciją – ar vairuoju ir kokį automobilį, kur Kaune gyvenu, kur mėgstu lankytis. Praėjus kuriam laikui Saulius prasitarė, kad mane yra pastebėjęs ir tam tikrų žmonių kompanijose. Susidarė įspūdis, kad kurį laiką buvau netgi stebimas arba apie mane svarbiausius duomenis suteikė H. Daktaro informatoriai iš policijos.
Artėjant prie J. Naujalio gatvės 18-uoju numeriu pažymėto kuklaus dviejų aukštų namo, pastebėjau daug smalsių žvilgsnių. Išvydę Vilijampolės kiemais lėtai slenkantį žymaus kauniečio „Mercedes‘ą“, vieni vilijampoliečiai mojavo, kiti – įtariai nužvelgė jame sėdėjusius žmonės. Atrodė, jog kiekvienas pirmąsyk „daktarų“ lyderio automobiliu į jo vaikystės namus atvažiavęs žmogus yra tarytum po padidinamuoju stiklu. 2 psl. >
Kentas 2009-12-11 05:30
gerai nusisneka ten po nuotrauka-ir planuodavo iki siol neisaiskintus nusikaltimus.Tu zurnaliuga...
ANTOSKA 2009-12-01 21:30
JO NEBLOGAI
poka 2009-10-24 14:08
kiek galima apie jį rašyti
.. 2009-10-07 20:18
nebutu valdzios tuomet nebutu ir tvarkos,, bet valdzia neta kuria mes gerai zinome ar renkame jos...