Naujienos
2008 metais ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje įsiplieskusi finansų krizė, galop smogusi viso pasaulio ekonomikai (2009 metais pirmą kartą po karo pasaulio ekonomika bus nustojusi augti, toliau tebeauga tik gyventojų skaičius), sukėlė radikalią ekonominės sistemos kritiką.
Baigėsi „kazino kapitalizmo“, „laisvos rinkos viešpatavimo“, „laisvo kapitalizmo“ epocha – skelbė ryžtingiausi vertinimai. Atrodė, dar kiek laiko ir pasipils naujų ekonominių sistemų, keičiančių laisvos rinkos mechanizmą, pasiūlymai; rasis naujai marksai, leninai, če gevaros ir pol potai.
Bet suvokimas, kad tokie pasiūlymai jau išbandyti, eliminavo radikaliausius idėjas.
Rinkos sistema mažumėlę susikompromitavo - tai faktas. Paaiškėjo, kad globalizacijos epochoje įgimtos rinkos ydos suvešėjo ir pritemdė rinkos privalumus.
Energingas neprižiūrimos rinkos kritikas Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dar 2008 m. pradžioje iškėlė mintį – peržiūrėti kriterijus, kuriais vertinama ekonomikos ir visuomenės pažanga.
Užduotis buvo pavesta trijų įžymių ekonomistų – Josepho E.Stiglitzo, Amartya Seno ir Jean-Paul Fitoussi - vadovaujamai komisijai, pavadintai Ekonomikos raidos ir socialinės pažangos vertinimo komisija.
Dienraštyje „Financial Times“ komentuodamas paskelbtą pranešimą, J.Stiglitzas teigė: įprastas visos ekonomikos kitimo rodiklis – bendrasis vidaus produktas (BVP) – buvo sumanytas kaip nacionalinio ūkio raidos rodiklis. Deja, ilgainiui jis virto ne tik ekonomikos, bet ir socialinės pažangos indikatorium. Ta našta jam nepakeliama. Nei jis nurodo aplinkos pokyčius, sukeliamus ūkio plėtros, nei laisvalaikio kokybę, nei gyvenamos vietos saugumą. Kas iš to, kad, pavyzdžiui, spartus JAV BVP augimas pastaruosius dvidešimt metų praturtino beveik vien tik turtinguosius piliečius?
BVP skaičiuojamas sumuojant prekių ir paslaugų vertę rinkos kainomis. Ar jūsų namas ar butas tebekainuoja tiek, kiek jis kainavo 2007 metais? JAV, Ispanijos, Airijos, Lietuvos ir kitų didžiųjų „statybininkų“ 2002-2007 metais sparčiai augęs BVP, kaip dabar paaiškėjo, žymia dalim buvo oro burbulas. Gerai, kad kažkas spėjo jį mums pradurti anksčiau, nei patys susiruošėm.
Du naujus akcentus nori įvesti J.Stiglitzas ir jo kolegos. Pirma, turi atsirasti rodikliai, kurie parodo ekonomikos raidos tvarumą (bendrovių kapitalo nusidėvėjimą, gamtos išteklių išsekimą, aplinkos degradavimą). Antra, reikalingi rodikliai, informuojantys apie visuomenės gerovę (pabrėžti ne BVP vienam gyventojui, o šeimos pajamų ir vartojimo lygį, vertinti kartu pajamas ir turtą, daugiau dėmesio skirti pajamų diferenciacijai ir pan.).
Ar lengvai tai bus priimta, aptariama ir juolab įgyvendinama tokiose šalyse, kaip Lietuva – kur tikslas prasisiekti materialiai užgožia kitas turimas ar siektinas gėrybes?
Viena tarptautinė organizacija išdrįso apskaičiuoti gyvenimo kokybės indeksą 194 pasaulio valstybėse. Ji paėmė 9 kriterijus – nuo pragyvenimo išlaidų (lyginant su JAV), BVP vienam gyventojui iki sveikatos priežiūros ir klimato. Jos išvados nei mūsų žiniasklaidai, nei daugeliui kitų viešojo gyvenimo veikėjų nebuvo labai malonios – Lietuva tarp tų 194 valstybių atsidūrė 14 vietoje (tiksliau – užėmė 11-19 vietą, surinkusi, kaip ir dar 8 valstybės, 70 balų; mes apšovėm net Norvegiją -jie prakišo mums klimato srityje). 2 psl. >
AS jau pradejau, o TU? 2009-10-13 11:53
Jau senai emiau ieskoti atsakymu ir viena diena radau. Visu visu mano tavo Lietuvos ir pasaulio...
Šaunu, Rim. 2009-10-06 14:09
Visada reikia ginti savo įdėjas. Kol įmanoma. Dėl į Lietuvą atgabenamų automobilių....
p.Rim----inž 2009-10-06 13:37
Rašote: "Supuvusi Amerika." Bet krepšinis Lietuvoje 2-ji religija. Taip ar ne? 2009 Nobelio...
Rim . (visiems) 2009-10-06 12:54
Nieko naujo neparašiau apie laukinį kapitalizmą (laisvąją rinką). Kiekviena epocha subresta...