Naujienos
Neretai Lietuvoje giriamasi informacinių technologijų, informacinės visuomenės plėtra, viena didžiausių pasaulyje mobiliojo ryšio skvarba, itin sparčiu interneto ryšiu, visuotine kompiuterizacija. Kodėl ši reali ekonomikos pažanga ar modernumas nepadeda mūsų verslui konkuruoti eksporto rinkose?
Į šį klausimą bent iš dalies atsako kita, ne tokia džiuginanti informacija apie verslo procesų valdymui skirtos programinės įrangos panaudojimą mūsų šalyje.
Specializuotos programos - retenybė.
Eurostato duomenimis, pernai Lietuvoje vos 8 proc. visų verslo įmonių savo veikloje naudojo tokius programinius sprendimus kaip ryšių su klientais valdymo (CRM) ar išteklių planavimo (ERP) sistemos.
Tai antras prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Rečiau negu mūsų šalyje šios sistemos naudotos tik Vengrijoje (5 proc. visų įmonių). Be to, jis perpus prastesnis nei ES valstybių vidurkis - ten minėtus sprendimus yra įdiegusios 17 proc. visų kompanijų.
Taigi pernai Lietuvoje mažiau negu viena iš 10 įmonių klientų aptarnavimo kokybei, efektyviam įmonės išteklių skirstymui užtikrinti naudojo modernias priemones. Kitaip tariant, absoliuti dauguma verslininkų tik apgraibomis galėjo apskaičiuoti, ar efektyviai dirba vienas arba kitas darbuotojas, ar tinkamai panaudojamas įmonės turtas, ar nepraleidžiamas pardavimas, kiek buvo klientų, patenkintų įmonės prekėmis ir paslaugomis, ir pan.
Šiais metais situacija iš esmės nepasikeitė. Statistikos departamento duomenimis, 2009-aisiais išteklių planavimo sistemas naudojo 5,8 proc., o ryšių su klientais valdymo sistemas - 12,6 proc. įmonių
Trūksta informacijos sprendimams priimti
Daugelis samdomų darbuotojų ir vadovaujančio personalo Lietuvoje iki šiol menkai įsivaizduoja, kam reikalingos minėtos sistemos, nes retas turi tokios patirties. Štai kaip apie verslo organizavimą LŽ pasakojo buvęs vieno didžiausių šalyje knygynų tinklų vadovas. Anot jo, šios įmonės padaliniuose, įsikūrusiuose trijuose miestuose, dirbo daugiau kaip pusšimtis darbuotojų. Per 12 darbo valandų kasdien knygynuose būdavo aptarnaujama šimtai pirkėjų, parduodama tūkstančiai skirtingų pavadinimų knygų. Norint pasiekti pagrindinį tikslą - pelną, reikėjo tikslios informacijos apie tai, kokios knygos yra perkamiausios, kokioms prekėms klientai išleidžia daugiausia pinigų, ar jie aptarnaujami kokybiškai, ar laiku užsakomos knygos, ar darbuotojai dirba efektyviai, ar nėra nereikalingų išlaidų ir t. t.
Tačiau vienintelis instrumentas, kuris leido vadovui gauti bent šiek tiek informacijos apie knygynų veiklą, buvo lietuviška apskaitos programa. Tiesa, jos darbo efektyvumas labai ribotas.
Kaip paaiškėjo, daugelis darbų knygynuose buvo atliekami neracionaliai. Pavyzdžiui, vadybininkai knygų užsakymų lenteles dažnai pildydavo ranka, siųsdavo leidėjams faksu, o sulaukę užsakymo vėl ranka suvesdavo duomenis į apskaitos sistemą. Niekas iš esmės nenagrinėjo, ar klientai patenkinti knygų pasirinkimu, jų išdėstymu prekybos salėje, aptarnavimu prie kasos. Ir galima tik spėti, koks buvo knygynų darbo efektyvumas lyginant su konkurentais. 2 psl. >
nz 2009-10-05 08:47
na taip, visos mazos lietuvos imones pereikit prie SAP