Gediminas Vagnorius. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Nedarbas jau palietė kas šeštą darbingą pilietį ir toliau sparčiai didėja, šalies ekonomika smuko penktadaliu, o iždo įplaukos - net trečdaliu. Metas pripažinti: rinkos marinimo, panikos kurstymo, besaikio mokesčių didinimo politika patyrė akivaizdų fiasko.
Šiais finansinių sunkumų metais nė viena rimtesnė valstybė nedidino mokesčių ir nemažino algų bei pensijų, nes tai prieštarauja ekonomikos palaikymo logikai. Visos ekonomikos skatinimą pasirinkusios ES valstybės išvengė reikšmingesnio nuosmukio ar net kopia į viršų. Elgdamiesi priešingai - mažindami rinkos finansavimą ir beatodairiškai keldami mokesčius - Lietuvos valdantieji katastrofiškai ridena šalį žemyn.
Valdančiųjų nulemti praradimai.
Kaip ir tikėtasi, nusižengdama rinkos dėsniams Vyriausybė nieko nesutaupė, o tik prarado 5 mlrd. litų biudžeto įplaukų, kurių dabar ir trūksta pensijoms, mokytojų bei kitų biudžetininkų algoms ir pašalpoms mokėti.
Žinoma, sunkmečiu būtina mažinti valdymo išlaidas, atsisakyti ne itin reikalingų programų ar valdininkų. Tačiau pristigus administracinių gebėjimų sugriuvo net šis biurokratijos apkarpymo planas.
Iš nevykusios politikos duobės netrukus kils ir vienintelė mūsų "paguoda" Latvija, nes jos rinką neišvengiamai išjudins Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) bendras 25 mlrd. litų paramos paketas, kurio Lietuvos politikai absurdiškai kratosi. Kai TVF nuleido Latvijai biudžeto deficito limito kartelę net iki 13 proc., subliūško nepagrįstos baimės, kad tarptautiniai donorai esą keltų mums neįveikiamus makroekonominius reikalavimus.
Lietuvos Vyriausybės vadovas nesėkmingai įrodinėja, jog būtina vis didinti ir didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), pelno, akcizų, "Sodros" ir kitus mokesčius, vėl keisti pagrindinį finansinį įstatymą - biudžetą. Metų pradžioje buvo gąsdinama, kad kitaip šiais metais valstybės ižde atsiras 4 mlrd. litų skylė. Tačiau po kiekvienos mokesčių ir biudžeto korekcijos pasikartodavo neigiamas rezultatas - iždo įplaukos būdavo nusmukdomos keleriopai daugiau nei sumanytos taupymo programos, dar sparčiau naikinamos darbo vietos.
Po pakartotinių mokesčių didinimo ir biudžeto karpymo vajų centrinės valdžios deficitas tik didėjo ir jau siekia 6 mlrd. litų. Kaip pati Vyriausybė planuoja, iki metų pabaigos iždo skylė išaugs iki 9 mlrd. litų.
Skaudūs netinkamos veiklos faktai pagaliau turėtų supurtyti valdančiuosius. Vyriausybė būtų padariusi valstybei mažiau žalos, jei būtų visai nelietusi biudžeto ir mokesčių sistemos, nes geriau turėti 4, o ne 9 mlrd. litų trūkumą.
Pasitelkė žlugdymo priemones
Jokio finansinio pagerėjimo nederėtų tikėtis ir nuo rugsėjo antrą kartą per metus padidinus PVM ar sukėlus "Sodros" mokesčius. Vertėtų pažvelgti į pelno mokesčių surinkimo statistiką. Pakėlus pelno mokesčius ir sudvigubinus dividendų apmokestinimą, per pirmąjį pusmetį šios iždo įplaukos krito beveik 40 procentų. Darbo vietoms palaikyti reikalingas kapitalas jau traukiasi iš Lietuvos. 2 psl. >
Naujienos






















POL-POP 2009-10-05 18:30
Politinis popsas, kas butu jei butu. Jokiu realiu pasiulymu, tik standartines frazes 'eksporto...
Segva 2009-10-05 10:39
Vagnorius ekonomistas ir tai aiškiai matosi, Kubilas tokio lygio patarėjų meturi
Geduk, sirdele, 2009-10-05 10:01
na, kodel gi Tu lygini b*bi su pirstu? Kas butu, jei butu buve? Prognozavo 4mlrd deficita,...
Nieko naujo 2009-10-05 09:27
nepasake,ko ir be jo nebutume zinoje:)