Naujienos
Gintaras Steponavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Opozicinės Seimo frakcijos jau suderino interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui tekstą. Šiuo metu renkami parlamentarų parašai. Vienas iš interpeliacijos iniciatorių, Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas tikisi, kad jam be vargo pavyks surinkti reikiamą skaičių parašų.
"Rengdami interpeliacijos tekstą, atsižvelgėme ne tik į visų opozicinių partijų siūlymus, bet ir kai kurių valdančiajai daugumai priklausančių Seimo narių pageidavimus, todėl tikimės palaikymo ir iš Seimo pozicijos", - sakė V. Gedvilas.
Interpeliacijoje ministrui pateikiami 23 klausimai. Interpeliacijos iniciatoriai ministro teiraujasi, kodėl mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti nesilaikant Švietimo strategijos, neparengus naujo Aukštojo mokslo strateginės plėtros plano, nesilaikant Partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo strategijos plėtros krypčių ir neturint aiškios vizijos, ko siekia reforma? Jie klausia, kodėl paviršutiniškai atlikta aukštojo mokslo padėties analizė, nenumatytos reformos teigiamos ir neigiamos pasekmės.
Ministro klausiama, kodėl iki šiol nepradėta rengti ilgalaikė valstybinė mokslo ir studijų strategija, kurioje būtų aiškiai išdėstyta Lietuvos aukštojo mokslo, mokslo tiriamosios, inovacinės veiklos, studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslai, prioritetai, numatomi rezultatai.
Nepatenkinti ministro darbu Seimo nariai klausia, kodėl iki šiol nevykdomas 2009 m. balandžio 30 d. Seimo nutarimas "Dėl kreipimosi į Vyriausybę parengti Lietuvos Respublikos studijų finansavimo įstatymo projektą", kuriame būtų išdėstyti paramos strateginiai prioritetai, rėmimo principai ir sąlygos, valstybės remiamų paskolų skyrimo bei grąžinimo sąlygos ir tvarka, stipendijų, taip pat ir socialinių, skyrimo sąlygos ir tvarka, valstybės garantijos, atsižvelgiant į socialinę studentų padėtį - šeimos turtą, pajamas ir išlaidas, šeimos dydį ir kitus socialinius veiksnius.
Seimo nariai domisi, kodėl nevykdoma specialistų poreikio analizė. "Ar aukštajame moksle taikomas laisvosios rinkos principas, kai studentai patys renkasi studijų sritis, nepažeidžia Lietuvos, kaip valstybės, strateginių tikslų parengti reikiamą skaičių atitinkamų specialistų, be kurių neįmanomas valstybės gyvenimas? Ar aukštajame moksle taikomas nereguliuojamos rinkos principas nesukurs tokių sąlygų, kad būsime priversti daug svarbių specialistų importuoti iš užsienio, taip tapdami priklausomi nuo kitų šalių?" - teiraujasi interpeliacijos iniciatoriai.
Politikus domina, kodėl buvo pažeistas studentų teisėtų lūkesčių principas, kai ministerija, tvirtindama priėmimo sąlygas, pakeitė kai kurių valstybinių egzaminų ir mokomųjų dalykų svorius, skaičiuojant stojamąjį balą.
"Kodėl buvo pažeistas Mokslo ir studijų įstatymo 52 str. 1 d., priėmimo sąlygas pakeitus staiga, nesuteikiant galimybės mokyklų bendruomenei ir abiturientams tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams, dėl ko stojantieji nepateko į pasirinktas studijų programas?" - klausiama interpeliacijos tekste. 2 psl. >
Jolita 2009-10-08 18:20
Galų gale ar opozicijos seimas darbas rengti tik nepasitikėjimų tekstus ir apkaltą? Tai pats...
šalin rankas 2009-10-08 16:52
Šalin rankas nuo geriausio švieitmo ministro per neprigulnybės laikotarpį
TT 2009-10-08 14:46
Na, ar tas pasipūtėlis iš arklidės bus išmestas lauk ir ne savo noru? Taip,... iš...
Tomas 2009-10-08 14:38
Taip ir turi buti o ir tekstas darbo partijos internetineje svetaineje yra. Tikrai gerai...