Naujienos
Kamerinis choras "Aidija" (Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.)
„Tas pats ir vis kitas, atsinaujinantis...“, – šie muzikos kritiko E. Gedgaudo žodžiai geriausiai apibūdina šįmet savo 20-metį švenčiantį kamerinį chorą „Aidija“.
Penktadienį, spalio 9 d., 18 val. į jubiliejinį vakarą Vilniaus Taikomosios Dailės muziejuje (Arsenale) choras sukvies svečius, senus ir naujus choro narius.
„Aidija“ įkurta 1989 metais dabartinio vadovo Romualdo Gražinio iniciatyva. Tai jaunatviškas, rimtas ir drauge žaismingas kolektyvas, kurio dauguma dainininkų – buvę M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.
Choras yra Lietuvos ir tarptautinių chorų konkursų laureatas. 2006 m. „Aidija“ tapo absoliučiu nugalėtoju tarptautinės žiuri vertintame Lietuvos chorų konkurse bei tą patį titulą pelnė bažnytinės chorinės muzikos konkurse „Cantate Domino“ Kaune, 2007 m. chorui įteikta „Aukso Paukštė“ bei skirta nominacija „Ryškiausia Lietuvos Žvaigždė“.
Kolektyvas koncertavo su tokiais kolektyvais kaip choru „Jauna muzika“, Frankfurto (Vokietija) „Singakademie“ choru, Frankfurto simfoniniu orkestru, Vysbadeno (Vokietija) simfoniniu orkestru, Baltarusijos simfoniniu orkestru, Romos (Italija) simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, kameriniu ansambliu „Musica humana“, konsortu „Brevis“, Valstybiniu Vilniaus kvartetu, Čiurlionio kvartetu, Vilniaus varinių pučiamųjų instrumentų kvartetu „Art Brass“, ansambliu „Ex tempore“, Krokuvos (Lenkija) senosios muzikos ansambliu „Floripari“ ir kitais kolektyvais.
Penktadienio koncerte skambės žaviausi kūriniai iš „Adijos“ „auksinio“ repertuaro – Renesanso, baroko bei šiuolaikinių lietuvių kompozitorių opusai.
„Aidijos“ inf.
Jubiliejų švenčiantis kamerinis choras „Aidija“ gyvuoti pradėjo lemtingais mūsų valstybei 1989-aisiais, Atgimimo metais. O intensyvi šio choro veikla tęsėsi jau nepriklausomos Lietuvos sąlygomis. Nuo pirmų koncertų dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukusi „Aidija“ ir po poros dešimtmečių išsaugojo tuos skambėjimo, interpretavimo bruožus, kurie padeda ją atpažinti iš daugelio, kurie pelnė lietuvių kompozitorių ir chorinės muzikos specialistų ar mėgėjų pasitikėjimą. Šie bruožai jau keliolika metų kas vasarą piešia reikšmingą tarptautinio T. Manno festivalio Nidoje meninį kontūrą – nuolat čia dalyvaujanti „Aidija“ į festivalio atmosferą įsilieja gaivia jaunatviška versme ir rinktinėmis muzikos programomis. „Tai ne tik šių festivalių publikos meilę pelnęs choras, tas pats ir vis kitas, atsinaujinantis (kad išliktų kaip jaunystės sinonimas?)“, – rašė muzikos kritikas Edmundas Gedgaudas. Tas pats ir vis kitas, – ar tik ne šis aforizmas taikliausiai paliudija „Aidijos“ išskirtinumą?
Jaunystės sinonimas tiesiogine prasme „Aidija“ buvo ir tebėra, mat šio 28 asmenų choro amžiaus vidurkis – 24 metai, o nuo pat įkūrimo kolektyvas formavosi iš Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos vyresniųjų klasių mokinių bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų (vėlesniais metais chorą nuolat lydi dar ir keletas ištikimų senbuvių). „Aidijos“ savitumą lėmė ir tai, kad čia dainuoja ne tik choro dirigavimo, bet ir muzikos teorijos, kompozicijos specialybių moksleiviai ir studentai. Ko gero, tai sąlygojo nuo pat pradžių užsimezgusias kolegiškumo tradicijas, kūrybingą, jaukią atmosferą. Ką ši „Aidijos“ specifinė amžiaus amplitudė bei įvairialypis choro narių akiratis suteikia interpretacijoms, kurioms irgi pritinka jaunystės sinonimas? Netrafaretiško gyvumo, muzikinių prasmių ryškumo, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.