Naujienos
Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje – krizė apčiuopė dugną. Tačiau skirtingai nuo pasaulio (jei „pasaulis“ – ne mes, o JAV, Britanija, Prancūzija, Vokietija, dar kelios stambios krizės sukrėstos šalys), mūsų dugnas gan dumblėtas, metų pabaigon ir kitų metų pradžioje dar galime sulaukti tolesnio nedidelio gamybos (taigi - ir pajamų) smukimo. Tiesa, trapus išlieka ir didžiųjų šalių stabilizavimasis.
Kai visa mūsiškė prekių ir paslaugų gamyba šių metų pirmą ketvirtį susitraukė beveik 22 proc., antrą ketvirtį mažėjimo nebeliko – BVP net padidėjo (lyginant su pirmuoju ketvirčiu) 1,8 proc. Trečią ir ketvirtą ketvirtį didėjimo neturėtų būti, bet didelio smukimo – taip pat.
Dugną rodo ir kiti duomenys. Pramonės produkcijos gamyba liepą smuktelėjo (po nedidelio kilimo gegužę ir birželį) 0,2 proc., rugpjūtį dar 2 proc. (pašalinus sezono įtaką – 4,2 proc.). Mažmeninė prekių apyvarta liepą padidėjo 3,1 proc., rugpjūtį smuktelėjo 0,3 proc. Nustojo mažėti importas, svyruoja ties savo „dugnu“ eksportas (gegužę ir birželį jis didėjo, lyginant su ankstesniu mėnesiu, 9 ir 2,6 proc., liepą smuktelėjo 2,1 proc.).
Pramonė, podraug su žemės ūkiu, tiekiančiu žaliavą pramonei, yra mūsų ekonomikos šerdis. Jos lygis dabar (liepos mėnesį), Eurostato duomenimis, yra smukęs, lyginant su apimtimi prieš metus, 14,7 proc. Visiškai tiek pat smuko pramonė visoje Europos Sąjungoje (ES) – 14,8 proc. (euro zonoje – 16 proc., Estijoje – 28,2 proc., Latvijoje – 17,6 proc.).
Tiesiog paradoksas – palyginus su birželiu, rugsėjo mėnesį, viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai“ duomenimis, sumažėjo visų politinio gyvenimo veikėjų reitingai, išskyrus tų, kurie šiandien vairuoja šalies valstybę ir ekonomiką – D.Grybauskaitės, A.Kubiliaus, I.Degutienės bei ramiausio opozicijos nario Č.Juršėno.
Tai rodo, jog dauguma Lietuvos žmonių suvokia padėties rimtumą ir pritaria ekstraordinarinėms priemonėms. Pabrėžtina, kad ši laikysena prisideda prie greitesnio šalies ūkio atsigavimo (pasitikėjimas vyriausybe ir jos stabilumas yra vienas rimčiausių kozirių pasaulio kapitalo rinkose – kuriose mums reikia skolintis ir iš kur norim prisivilioti laisva valia atsikeliantį kapitalą).
Tyli net opozicija. Tik retkarčiais pasigirsta vienas kitas balselis su vis ta pačia melodija – valdžia turi daugiau remti verslą (mažindama mokesčius) ir visus likusius gyventojus (didindama finansinę paramą bedarbiams, teikdama subsidijas darbo vietas kuriančiam verslui ir t.t.). Tai yra, privalo dar daugiau skolintis.
Skolintis dar daugiau, kai jau reikia skolintis niekaip nepašalinamam valstybės biudžeto ir „Sodros“ deficitui dengti bei praeities paskoloms grąžinti ir mokėti už tai lupikiškas palūkanas, reikštų galop realią ilgalaikio ekonomikos destabilizavimo grėsmę (privataus kapitalo rinkoje netrukus nebegautume skolintis net už fantastiškas palūkanas, tektų pereiti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) priežiūrą, litas būtų devalvuotas su dramatiškomis pasekmėmis visiems skolininkams ir tuo atnešta infliacija) ir ateinančios kartos pasmerkimą ilgiau likti dumbliname destabilizuotos ir prasiskolinusios ekonomikos dugne. 2 psl. >
wdf 2009-10-12 12:19
koks sio straipsnio tikslas?:-) taip pabalbatuot gali ir antro kurso rastingesnis studentas.
absurdas tokie straipsniai 2009-10-11 20:25
eilinis bandymas pateisint Kubiliaus valdyma nieko daugiau, realiu permainu nebuvo, nera ir...
Edis 2009-10-11 03:23
Kur tos ekonomikos šakos kurios duos tą šuolį? Iš Rusijos krizės mus ištraukė ne tiek...
balsas is liaudies 2009-10-09 21:22
Labai teisingas straipsnis. Taciau "liaudies isrinktieji" (taip vadinami seimunai) irgi galetu...