Naujienos
Kelininkai. Linos Petrauskienės (ELTA) nuotr.
Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.
Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių. Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos, valstybinės reikšmės tiltams ir keliams (magistraliniams, krašto ir rajoniniams) tiesti bei rekonstruoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos pernai skirta 699 mln. lt., o iš ES fondų dar 335 mln. Lt. Šiems metams iš viso suplanuota skirti 837 mln. lt., didžiąją dalį – iš ES fondų.
Abejonės dėl to, kad tokie valstybės pinigai gali būti naudojami neskaidriai, reiškiamos nuolat, kelininkai apie tai svarstančią žiniasklaidą kaltina gandų skleidimu ir nekompetencija. Todėl šį kartą pateikiame ne žurnalistinį, bet Valstybės kontrolės (VK) atliktą tyrimą.
Kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Valstybės kontrolės auditoriai įtaria, kad kelių tiesimo įmonės yra pasidalinusio šalies regionus. Įvertinusi 1997–2007 m. didžiausių kelių įmonių vykdytus darbus, VK įtaria galimą vykdomų darbų pasidalinimas pagal apskritis. Pvz., UAB „Šiaulių plentas“ beveik visus kelių remonto darbus atliko Šiaulių apskrityje, greitkelyje Vilnius–Panevėžys daugiausia dirbo AB „Panevėžio keliai“, o autostradoje Vilnius–Klaipėda dirbo tik AB „Kauno tiltai“. VK nuomone, tokį darbų išdėstymą lemia ne technologiniai ypatumai, o dirbtinis rinkos suskaidymas dėl pasidalytos teritorijos.
Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, AB „Panevėžio keliai“, turi pagrindinius akcijų paketus UAB „Zarasų automobilių keliai“, UAB „Aukštaitijos traktas“, UAB „Ukmergės keliai“ ir UAB „Sostinės gatvės“. VK nuomone, ši bendrovė gali užimti dominuojančią (monopolinę) padėtį Panevėžio ir Utenos apskrityse atliekant darbus greitkelyje Vilnius–Panevėžys. Panašiai atliekami darbai ir kitose apskrityse: UAB „Šiaulių plentas“ dirba Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos apskrityse, AB „Kauno tiltai“ – Kauno ir Tauragės apskrityse, UAB „Alkesta“ – Marijampolės ir Alytaus apskrityse.
VK dar vasarą kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama įvertinti, ar kelių tiesimo įmonės nėra sudariusios konkurenciją ribojančių susitarimų, kuriuos draudžia įstatymas. Atsakymo kol kas nesulaukta.
Trečdaliu brangiau nei turėtų?
VK įtarimų kelia ne tik tai, kad viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios įmonės yra neformaliai pasiskirsčiusios pagal regionus, bet ir tai, kad pirkimo dokumentus įsigyja tik keletas įmonių, tačiau pasiūlymus dalyvauti konkurse dažniausiai pateikia tik viena. Likusios tampa šios įmonės subrangovais. Ar įmonės gali būti iš anksto susitarusios dėl to, kas vykdys rangos ar subrangos darbus? Norinčios išlikti rinkoje mažesnės įmonės yra tiesiog priverstos tapti subrangovais. 2 psl. >
as 2010-03-08 11:22
na apie kokius atkatus cia eina kalba?pirkimai skaidreja.. mazos kontoros linksta, dideles irgi...
Kas greičiau sugebės likviduot?: 2009-10-19 15:35
Valentukevičiaus Romuko marti vis dar tupi įstaigėlėje, kurią tas pats Romukas ir...
mes 2009-10-19 10:30
Laukiam viesuju pirkimu skaidrinimo ir valstybes kontroles darbo vaisiu.Ispucia burbula, priraso...
Mauras 2009-10-19 00:24
nėr čia ko įtarinėti, aiškiai per daug koncentruota, oligopolinė rinka. Jei Konkurencijos...