Naujienos
Europos Sąjunga (ES) susilaukė eilinės politinės įtampos savo institucinėse inovacijose. Jau atrodė, kad Lisabonos sutartis, kuri buvo įstrigusi dėl nepritarimo Airijoje ratifikavimui, po antrojo, pritarimu pasibaigusio referendumo šio mėnesio pradžioje, nebeturės kliūčių. Juk ją ratifikavo arba aprobavo visos 27 ES šalys narės ir pasirašė 26 tų šalių prezidentai ar kiti vadovai.
Liko Vaclavas Klausas, Čekijos respublikos prezidentas. Pagrindinių teisių chartija, kuri bus pridėta prie Lisabonos sutarties ir turės tokią pat juridinę galią, V.Klausui reiškia, kad Čekija gali susilaukti tūkstančių bylų Europos Teisingumo teisme, kai po karo iš Čekijos išvaryti vokiečiai pareikalaus grąžinti iš jų atimtą turtą ir to teismo sprendimai Čekijoje privalės būti vykdomi be išlygų.
V.Klausui netinka įtikinėjimai, kad, kaip ir Airijos atveju, Europos vadovų taryba (EVT) gali priimti oficialų paaiškinimą, interpretuojantį Chartiją taip, kad jokios ieškinių lavinos grėsmės nebus. Prezidentas reikalauja garantijų, o ne interpretacijų, tegul ir daromų aukščiausiu lygiu.
Kas dar blogiau, V.Klauso kieta pozicija kursto kitus skeptikus, kreivai žiūrinčius į Briuselio institucijų ir kai kurių euroentuziastų pastangas greitinti integraciją. Kitąmet Jungtinėje karalystėje bus parlamento rinkimai; daugelio manymu, leiboristus pakeis konservatoriai. Pastarųjų lyderis D.Cameronas prasitarė, kad atėjusi į valdžią jo partija gali surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties. Tokiu atveju beveik tikra, kad britai balsuotų prieš sutartį. Jos galiojimas būtų atšauktas, o euroskeptikai kitose šalyse imtų reikalauti to paties – referendumų. Skepticizmo, nebūtinai gerai pamatuoto, banga sustabdytų visas institucines reformas, unija įsiveltų į debatus, jai imtų grėsti pozicijų poliarizacija.
V.Klausas spiriasi anaiptol ne dėl vien Čekijai galimai iškilsiančios konkrečios problemos. Jos yra grynutėlis liberalas ir euroskeptikas, sąmoningai siekiantis vengti ir nepaisyti konvenansų. Jis pasisako prieš bendrą valiutą ir bendrą pinigų politiką (euro įvedimas, teigia jis, yra ne ekonominis, bet politinis projektas; didžiausią naudą ES gavo liberalizavusi prekybą ir investicijas, tolesni žingsniai jau bus beprasmiai, o gal net žalingi). Jis viešai abejoja būtinumu valstybėms sutelktomis pastangomis kovoti su klimato atšilimu.
Jis pasisako už Europos integraciją, traktuodamas tą procesą kaip kliūčių ekonominiam, moksliniam, kultūriniam ir žmogiškajam bendradarbiavimui šalinimą be priemonę viešosioms gėrybėms teikti tais atvejais, kai to negalima padaryti per dvišalius ar panašius susitarimus tarp žemyno valstybių. Ir taškas. ES turi būti aljansas, kuris užtikrina žmonių laisvę ir rinkos ekonomiką.
Šįmet pavasarį kalbėdamas Europos parlamente jis sakė: normalioje demokratinėje valstybėje dalis parlamentarų pritaria esamos vyriausybės veiklai, kita dalis yra opozicijoje. Europos parlamente to nėra. Čia visada svarstomi tik tolesnio Europos integravimo projektai, ir tie, kas pasisako prieš juos, vadinami integracijos priešais. Mes Čekijoje, rėžė jis, visai neseniai turėjome tokią sistemą - atvirai gretindamas europinį parlamentarizmą su totalitarine santvarka. 2 psl. >
Arvydas 2009-10-20 07:38
Kiek daug grtaziu ir itikinamu zodziu del naujos superimperijos kurimo.Negi autorius tiek...
Vytautas Ju. 2009-10-19 15:18
Nei jis samurajus, nei jis rodiklis.„Į Rusiją aš nežvelgiu kaip į grėsmę, bet kaip į...