Iki šiol Henrikas Daktaras per tardymus niekada nėra išdavęs savo sėbrų (Eltos nuotr.)
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad su teisėsauga bendradarbiaujančius gaujų narius teismas gali atleisti nuo atsakomybės.
Kauno mafijos bosas Henrikas Daktaras – jau Lukiškėse. Prokurorai jam turi šimtus klausimų. Tik ar jis kalbės?
Iki šiol H. Daktaras niekada nėra pasakojęs apie savo padarytus nusikaltimus, nėra įdavęs nė vieno bendrininko. Net ir teisiamas jis laikydavosi versijos, kad esąs nekaltas. Jį tardę policijos pareigūnai, prokurorai yra pasakoję, kad H. Daktaras būna malonus pašnekovas bet kokiomis temomis, kol neliečiami jo padaryti nusikaltimai.
O ar verta H. Daktarui, jei jis iš tikrųjų, kaip dabar kalbama, yra padaręs daug nusikaltimų, apie juos pasakoti prokurorams?
Ko Henytė galėtų tikėtis?
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad teisėjai gali visai atleisti nuo atsakomybės arba paskirti švelnesnius nuosprendžius su teisėsauga bendradarbiaujantiems gaujų nariams. Kai buvo priimtas šis įstatymas, iš mirties taško pajudėjo ne viena byla. Panevėžio „tulpinių“, Klaipėdos „gaidjurginių“ žmogžudystės, „Vilniaus brigados“ narių susišaudymai – tai tik dalis nusikaltimų, kuriuos pavyko iki galo atskleisti vien dėl to, kad su teisėsauga sutiko bendradarbiauti nusikaltėliai.
Galų gale ir pats Henytė buvo teisiamas, kai prieš jį parodymus ėmė duoti buvęs šeimos draugas Gintaras Kučys-Kapucinas. Ir G. Kučys, ir jo žmona į teismo posėdžius atvykdavo užsimovę kaukes. Abu, pripažintus nukentėjusiaisiais, ėmėsi saugoti valstybė.
Tačiau atleisti nuo atsakomybės galima tik šiaip gaujos narius. Ši nuostata negalioja nei gaujų vadams, nei tiems, kurie patys žudė. Tokiems prokurorai siūlo tik sušvelninti bausmes.
Vis dėlto teisėjai kartais nepalaiko prokurorų ir buvusius nusikaltėlius, sutikusius bendradarbiauti, baudžia net skaudžiau nei tuos, kurie viską neigia. Lyg ir norima parodyti, kad „skundikų“ nemėgsta ne tik buvę gaujos nariai, bet ir visi kiti.
Vienas iš pirmųjų tokių signalų buvo nagrinėjant vadinamąją Kėdainių žudynių bylą. Tuomet tyrėjams ypač padėjo vienas šio nusikaltimo organizatorių – Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Ričardas Baratinskas-Marafonas. Jis padėjo atskleisti kraupų nusikaltimą, kurio metu buvo nužudyti 4 žmonės. Kaip ir buvo sutarta per neoficialias derybas, prokuroras teisme pasiūlė R. Baratinskui paskirti 12 metų nelaisvės. Bet teismas nusprendė kitaip ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Prokuratūra apskundė nuosprendį kaip pernelyg griežtą, tačiau Apeliacinis teismas prokurorų argumentų neišgirdo.
Jeigu būtų buvęs ištesėtas pažadas ir R. Baratinskas būtų nuteistas kalėti tik 12 metų, „daktarų“ byla irgi galbūt jau būtų buvusi užbaigta, nes Marafonas buvo pasiruošęs atskleisti ir kitus nusikaltimus.
Panašių atvejų būta ne vieno. Plungėje reketininkus padėjusiam demaskuoti vienam gaujos nariui kliuvo net daugiau nei savo kaltę neigusiems ir pareigūnus klaidinusiems nusikaltėliams. Nors Generalinė prokuratūra primygtinai prašė savo informatorių nuo bausmės atleisti, visų institucijų teismai buvo kurti tokiems prašymams. 2 psl. >
Naujienos





















Ne 2010-05-24 10:12
nemanau kad daktaras bus ozys,kaip kad anie?Del to ji zmones ir gerbia.
ooooo 2010-03-18 10:32
vizgirdai pizdaaa
vietinis 2010-01-20 09:36
skacke parodymus dave paleido, baltusis irgi dave pasodino, tas pats bus ir daktarui duos...
as 2010-01-19 16:56
tokius gaidzius kur atemes gyvybes is nekaltu pilieciu iki gyvos galvos jis ju klause ar jus...