Naujienos
Ko pasimokysime iš finansų rinkos kracho, daug priklauso nuo bankų veiklą prižiūrinčių organizacijų. Scanpix nuotr.
Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis?
Tokios mažos, bet tokios baisios
Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių.
Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai. Tuo tarpu švedų banko „Riksbank“ valdytojas Stefanas Ingvesas tikino, kad Baltijos šalys nekelia pavojaus Švedijos ekonomikai, nes ekonomine prasme jos mažos. Ar atlikti didelius nurašymus ir garsiai skųstis Baltijos šalimis bankams gali būti naudinga?
Reikia džiaugtis, kad nuostolių neslepia
Finansinėse ataskaitose Skandinavijos bankai deklaruoja didžiausius atidėjinius dėl esamų ir prognozuojamų blogų paskolų Baltijos šalyse.
Investicijų valdymo bendrovės „Prudentis“ fondų valdytojas Gediminas Būda aiškino, kad Skandinavijos bankai tinkamai elgiasi stengdamiesi pripažinti kiek galima daugiau nuostolių, o ne slėpdami blogų paskolų mastą.
„Galima išgirsti įvairių sąmokslo teorijų, bet jas vertinu tik kaip emocinio lygio komentarus, – situaciją aiškino G. Būda. – Taip, Skandinavijos bankai turi didžiulių nuostolių Baltijos šalyse. Jie turi daryti ir daro didelius atidėjimus blogoms paskoloms.
Paskaičiuokime: pavyzdžiui, pagal paskelbtus SEB banko duomenis, jo turtas 2009 metų rugsėjo 30 dieną buvo 28,5 mlrd litų. Bankas paskelbė padaręs 1 mlrd. 179,1 mln. litų arba 4,14 proc. nuo viso turto atidėjimą blogoms paskoloms. Tai nėra mažai, bet ar nekilnojamojo turto, įmonių ir kito turto vertė pastaruoju metu Lietuvoje krito tik 4 proc. ar daugiau? Matyt, daugiau, todėl šie skelbiami nuostoliai neturėtų būti perdėti.“
Kaip dalysimės atsakomybe?
Pasak G. Būdos, Lietuvos bankų priežiūrą atliekančius organus turėtų jaudinti klausimas, kas sugebės nuryti didžiulius nuostolius, jeigu pasitvirtins pesimistiškiausios bankų prognozės dėl blogų paskolų. Finansų specialistas įsitikinęs, kad šis klausimas iš skandinavų bankų pusės keliamas kiekvieno mūsų aukštesnio politiko vizito Stokholme metu. „Juk naštai pasidarius per sunkiai, dalis Skandinavijos bankų turi teisę ir gali palikti šiuos nuostolius mūsų valstybei“, – komentavo G. Būda.
Dalis dabartinių bėdų, G. Būdos nuomone, tenka ir buvusiai bei esamai Lietuvos finansinei politikai. „Manau, nemaža dalimi prie buvusio kredito bumo ir iš to sekusio materialaus turto kainų burbulo prisidėjo Lietuvos garantija dėl fiksuoto lito kurso, – aiškino pašnekovas. – Bankai, tikėdami šia garantija, per lengvai dalijo kreditus eurais ūkio subjektams, kurių pajamos yra litais, ir taip sukėlė didžiulius pinigų srautų disbalansus valstybiniu mastu.“
Žaidimas į vienus vartus
Pasak investicinių fondų valdytojo, vien užsienio bankų kaltinti negalime: jie žaidė pagal mūsų pačių sukurtas taisykles mūsų aikštėje. „Dabartinė valstybės padėtis ir neaiškios perspektyvos, tikiuosi, privers visus atsakingus asmenis permąstyti, ar dabar galiojančios taisyklės optimalios. Kol kas žaidimas kreditavimo rinkoje, panašu, tebevyksta į vienus vartus“, – sakė G. Būda. 2 psl. >
mąstanti 2009-10-26 16:50
O man keistai atrodo banmų grąsinimai skolas palikti mūsų valstybei...Pelnu dalintis nebuvo...
Įsileidome brokdarius 2009-10-26 15:37
"Penki kontinentai" Vilniuje siautėja senokai. Vienas brokas. Prakišo paslaugas per...
fobas 2009-10-26 14:26
pritariu "ekspertui": bankai skolino pagal musu paciu sukurtas taisykles.. patys pasimovem ir...
TO dm 2009-10-26 11:57
as nebuciau toks tikras, kad tebeturiu. Ir visa beda ne zmoniu kvailume, kaip tamsta gudrus???...