Naujienos
Dabartinė vyriausybės ekonominė politika yra nukreipta į žūtbūtinį tikslą – išsaugoti viešojo sektoriaus gyvybingumą, susitvarkant su jo finansavimo problemomis.
Ekonomikos smukimas šiais metais toks gilus (gamybos apimtis sumažės beveik penktadaliu), kad nėra jokių šansų šalies biudžetui ir socialinio draudimo fondams įvykdyti visus įsipareigojimus. Tenka dalį išlaidų finansuoti skolinantis, o pačias išlaidas smarkiai apkarpyti.
Skolinimasis palaiko ekonomikos krutėjimą, išlaidų mažinimas jį stabdo. Mažindama išlaidas vyriausybė mažina visuminę paklausą, t.y. įgyvendina defliacinę politiką.
Vyriausybei čia dar į pagalbą stoja bankai, dangų siekiančiomis palūkanomis (kai infliacija praktiškai nebepastebima) prismaugdami įmones.
Jei valdžia mažina išlaidas – atitinkamai mažės ir verslo sektoriaus pajamos. Mažės pajamos – mažės ir valdžios įplaukos, vėl teks mažinti biudžeto išlaidas. Ir taip eilę sykių. Kaip kaistant ekonomikai ilgesniam laikui užsisuka infliacinė spiralė, taip veikia ir defliacinė spiralė.
Ekonominės politikos sukelta defliacinė spiralė tiek stipri ir ilgai trunkanti, kiek intensyviai privatus sektorius maitinasi iš valdžios sektoriaus finansuojamos paklausos prekėms ir paslaugoms.
Viešasis, valdžios tiesiogiai tvarkomas sektorius yra mažesnioji ekonomikos dalis. Jame dirba apie 25 proc. visų užimtųjų (neskaitant dirbančių valstybinėse įmonėse), sukuriama apie 15 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus finansai sudaro tik apie trečdalį šalies BVP (2008 m. – 34 proc.), tame skaičiuje verslo ir gyventojų mokesčiai valdžios sektoriaus pajamose sudaro maždaug 20 proc. BVP.
Taigi, viešasis sektorius nevaidina svarbiausio vaidmens, kai kalbama apie nacionalinio ūkio būklę ir jo potencialą. Tą būklę ir dinamiką lemia privatus sektorius, kuris yra daugiau nei dvigubai didesnis ir, taigi, dvigubai daugiau priklauso nuo procesų savo sektoriuje.
Kitas dalykas, kad valdžia ne tik dalyvauja ūkinėje veikloje, bet ir užsiima tos veiklos reguliavimu.
Verslo reguliavimas Lietuvoje smarkiai liberalus, palankus verslui. Naujausia Pasaulio banko apžvalga teigia, kad pagal sąlygas veikti verslui Lietuva užima 26 vietą pasaulyje (tarp 183 valstybių).
Šie du momentai – mažesnis nei likusioje Europoje valstybės „dunksojimas“ ekonomikoje (daugumoje šalių per valstybės fondus „perpumpuojama“ ne 34 proc. BVP, o 40-50 proc.) ir daugeliui šalių nepasiekiamas verslo laisvės lygis – verčia tikėtis kur kas daugiau iš paties verslo, ne tik iš iždo.
Nacionalinė valdžia, net ir negyvai primygta, niekaip nepajėgs sudaryti mūsų verslui tokių galimybių, kokios savaime egzistuoja Europos Sąjungos šalyse (pamenat naujausią sėkmės istoriją apie vieną tauragiškį, perkėlusį automobilių remonto verslą į Prancūziją?), Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kinijoje ir visur aplinkui (Lietuvoje jų taip pat yra - kiekvienas pirkėjas gali šiandien pasakyti, kokių prekių jis vis neranda prekybos centruose, nes niekas neprisiruošia jų pagaminti). 2 psl. >
"Dvarvycio karas" + papildyta+ 2009-11-01 15:21
Pagrindine kaltininke Kaune - Kauno prokuratura... prokuraturos nusikalstama veika....
a 2009-10-27 22:20
"nei verslininkai nei tarnautojai, nei politikai nuo pinigų gausos išmintingesniais Lietuvoje...
Karim 2009-10-27 20:54
Verslininku gali būti:Žmogus, kuris dirbo užsienyje po 16 valandų sunkų juodą darbą be...
to inž 2009-10-27 19:15
kam neaišku kas yra verslininkas?Verslininkai tai spekuliantai, kurie nieko gero negamindami ar...