Dviguba žmogžudystė Kaune, sprogimas Vilniaus senamiestyje - karščiausi pastarųjų savaičių įvykiai, po kurių teisėsaugininkai ėmėsi vykdyti ekstremalioms situacijoms sukurtus planus. "Sulaikymas", "Skydas", "Vėtra", "Pinigai", "Žaibas" - tik nedaugelis tokių slaptų priemonių. LŽ aiškinosi, ką visuomenė turėtų žinoti išgirdusi mįslingus jų pavadinimus.
Planus, kaip reaguoti į išskirtines situacijas, turi beveik visos teisėsaugos ir specialiosios tarnybos. Daugelį priemonių tuo pačiu metu gali vykdyti kelios institucijos. Visi planai pažymėti slaptumo grifu, nes jų atskleidimas padėtų nusikaltėliams įgyvendinti savo užmačias. LŽ domėjosi, kokie atvejai paprastai priverčia teisėsaugą imtis specialiųjų planų.
Sostinės policijos Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) viršininkas Saulius Kazlauskas LŽ pasakojo, kad esama 6-7 pagrindinių planų. Lietuvoje dažniausiai vykdomas planas "Skydas".
"Jo paskirtis - reaguoti į pranešimus apie aptiktus sprogstamuosius užtaisus, neaiškios kilmės medžiagas. Tokiais atvejais darbo imasi kariškiai, "Aro" ir policijos pareigūnai. Svarbiausias jų tikslas - apsaugoti žmones", - kalbėjo S.Kazlauskas. Planas "Skydas", pavyzdžiui, taikytas prieš kelias savaites Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Socialdemokratų partijos būstinėje nugriaudėjus sprogimui.
"Vėtra" tramdė "Vėtrą"
Masiniams neramumams malšinti ir viešajai tvarkai atkurti parengtas planas "Vėtra". Jo buvo imtasi per sausio 16-osios įvykius prie Seimo ir 2007 metais tramdant futbolo aistruolius sostinės klubo "Vėtra" stadione. Vykdydama šį planą policija gali panaudoti specialiąsias priemones - dujas, gumines kulkas.
"Lietuva neturi vandens patrankos, kuri padėtų spręsti daugybę problemų. Vanduo - tai ne guminė kulka. Prisiminkime sausio 16-osios įvykius prie Seimo rūmų. Jei agresyvūs riaušininkai būtų buvę "palaistyti" vandeniu spaudžiant šaltukui, jie po pusvalandžio būtų išsiskirstę", - tikino Vilniaus VTS viršininkas S.Kazlauskas.
Pagrindinė policijos užduotis vykdant planą "Vėtra" - neleisti priešiškai nusiteikusiai miniai patekti į tam tikrą teritoriją. Jei policininkams nepavyksta suvaldyti situacijos, į pagalbą kviečiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Kaip jie saugosi nuo riaušininkų? Pagrindinės priemonės - speciali apranga, šalmai, skydeliai ant kojų ir rankų. Esant būtinybei panaudojamos dujos, guminės kulkos.
"Policijai itin padėtų vadinamosios antiriaušinės tvorelės. Jas jau kurį laiką naudoja Lenkijos pareigūnai, neseniai jų įsigijo Kauno policininkai. Prisiminkime Lietuvoje vykusius mitingus. Įstatymas įpareigoja neprileisti minios prie objekto arčiau kaip 75 metrų atstumu. Ką darė Vilniaus policija? Įspėjamąja STOP juosta apjuosė visą teritoriją, tačiau grupė chuliganų tą juostą suplėšė", - sakė S.Kazlauskas.
Panaši situacija susiklosto ir apjuosus teritoriją metaline tvora, kuri dažniausiai naudojama per koncertus po atviru dangumi. Tokias užtvaras keletas asmenų gali nesunkiai išardyti, o jų detales panaudoti kaip ginklus. 2 psl. >
Naujienos






















Regis 2009-10-29 11:16
koks tų "skydų" veiksmingumas, dievai žino
skaitytojas 2009-10-29 09:43
atsiprasau, bet dar pamirsote pamineti plana PAP (pedofilu apsaugos programa)
"Dvarvycio karas" 2009-10-29 09:36
Pagrindine kaltininke Kaune, Kauno prokuratura... prokuraturos nusikalstama veika....
geras 2009-10-29 09:36
gaila kad nėra plano,, čiupk pedofilą"