Naujienos
Naujos žinios iš statistikų – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo, lyginant su antruoju, net 6 procentais. Vyriausybės žmonės netruko viešai pasidžiaugti naujiena, kiek atlyžo ir nepriklausomi (nuo Vyriausybės) ekonomikos ekspertai.
Augimas trečiąjį ketvirtį dar nekompensavo smukimo antrąjį ketvirtį (netoli 8 proc., lyginant su pirmuoju ketvirčiu, nes ir bazė, vertinant augimą trečiąjį ketvirtį, buvo žemesnė), bet jei ketvirtas ketvirtis būtų tiek pat sėkmingas, tai mūsų ekonomika metus baigtų maždaug taip, kaip prognozuoja Europos Komisija (smukusi, palyginus su 2008 metais, 11 proc.), o ne taip, kaip numato Finansų ministerija (virš 18 proc.).
11 geriau nei 18 ir matematiškai, ir tiems ar kitiems realioje ekonomikoje, tačiau abiem atvejais tai yra triuškinantis smukimas. Svarbiau tai, ar Lietuvos ekonomika toliau nebesmunka.
Ekonomikos pagyvėjimas trečiąjį ketvirtį (liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais) faktiškai sudarė net 13 proc. – per antrąjį ketvirtį prekių ir paslaugų buvo pagaminta už 16,5 mlrd. litų, per trečiąjį – už 18,6 mlrd. litų (infliacija poveikis eliminuotas). Tačiau šių metų trečiąjį ketvirtį buvo daugiau darbo dienų, todėl atitinkamai koregavus (ir išlyginus sezoninius svyravimus) 13 procentų virto 6 procentais.
Trečiojo ketvirčio duomenys rodytų, kad „duobė“ jau buvo – šių metų antrąjį ketvirtį, kai mūsų ekonomika, palyginus su ankstesnių metų lygiu, buvo smukusi 19,7 proc. Trečiasis ketvirtis smukimą sušvelnino - esame žemiau nei pernai „tik“ 14,3 procentų.
Tai netvirtas faktas. Viena vertus – pernai ketvirtąjį ketvirtį jau ir mūsų ekonomika nustojo augti (smuko 2,2 proc.), todėl šįmet ketvirtąjį ketvirtį bus net nelengva dar smukti 20 procentų. Kita vertus, tolesnis žiaurus („latviško“ stiliaus) biudžeto išlaidų karpymas tiesiogiai kerta per biudžetinės sferos darbuotojų pajamas, todėl visuminė paklausa mažės, todėl ir gamyba vidaus rinkai – taip pat. Be to, tokioje situacijoje žmonės ima daugiau spaustis išlaidaudami, stengdamiesi palikti lėšų „juodai dienai“. Kalbėti apie indėlių bankuose augimą netenka, bet praktiškai nematyti ir jų atitraukimo iš bankų – metų pradžioje fiziniai asmenys juose laikė 24,1 mlrd. litų, spalio 1 d. – 23,5 mlrd. litų; taigi, santaupų kiekis sumažėjo tik 2,5 proc. (beje, padaugėjo santaupų kredito unijose – nuo 596 mln. litų metų pradžioje iki 689 mln. litų trečiojo ketvirčio pabaigoje).
Todėl mažmeninė prekių apyvarta ir toliau nerodo jokio dinamizmo: ji tai pakyla kurį mėnesį, tai vėl smukteli, kol galiausiai rugsėjy (kai susiskaičiavom vasaros linksmybių išlaidas) apyvarta smuko, palyginus su rugpjūčiu, net 10,6 proc. Todėl čia, mažmeninėje prekyboje, visiška plokštuma: kovo mėnesį apyvarta buvo smukusi, palyginus su padėtim prieš metus, 20,9 proc., rugpjūčio mėnesį – 20,3 proc. Ji rugpjūtį buvo 2005 metų lygyje (sudarė 99,4 proc.; Eurostato duomenimis). Dar daugiau Europos Sąjungoje (ES) ji buvo smukusi tik Latvijoje, Ispanijoje ir Danijoje. 2 psl. >
poka 2009-11-18 09:24
kad tik tas ligonis neatkristu
"Dvarvycio karas" + papildyta+ 2009-11-01 15:14
Pagrindine kaltininke Kaune - Kauno prokuratura... prokuraturos nusikalstama veika....
Elektra perkame ir dabar 2009-10-31 19:09
Tik vis neiseina is galvos ekportui gaminanciu imoniu PVM sumazinimas, kaip to siekia...
Vytautas Ju. 2009-10-30 08:54
Naujienos tikrai geros, kad tik p. Kubilius ir p. Šimonytė neprikrėstų daugiau kvailysčių....