Naujienos
ES vėliava (Scanpix)
Briuselyje Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovams sunkiausia buvo susitarti dėl būsimo valstybių finansinio indėlio kovoje su klimato kaita. Tačiau greitai sutarta, kad Čekijai bus padarytos išimtys, kad tik jos prezidentas pasirašytų Lisabonos sutartį.
Pasiūlymą dėl valstybių indėlio kovoje su klimato kaita pateikė ne tik ES pirmininkaujanti Švedija, bet ir kitos šalys. Europos Komisija siūlė, kad nuo 2013 metų kasmet ES besivystančioms valstybėms skirtų po 15 mlrd. eurų, tačiau Rytų Europa reikalavo, kad ši našta ES viduje būtų paskirstoma daugiau atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą ir mažiau dėmesio skiriant anglies dvideginio emisijos kiekiui. Rytų europiečiai, tarp jų - Lietuva, taip pat siekė, kad nebūtų įpareigojimo tam tikrą dalį įmokų pradėti mokėti jau kitąmet. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė palaikė Rytų ir Vidurio Europos šalių reikalavimą skirstant naštą atsižvelgti į valstybės išsivystymo lygį. Ji taip pat sakė, kad vidaus nesutarimai Europoje neturi užgožti ES siekio lyderiauti šioje srityje bei priminė, kad klimato kaitos problemos aktualios ir Lietuvai, nes pirmieji neigiami klimato atšilimo ženklai jau matomi Lietuvos pajūryje.
Tik susitikimui einant į pabaigą, ES lyderiams pavyko pasiekė kompromisinį susitarimą, kaip padėti besivystančioms šalims prisidėti prie kovos su klimato kaita. Apie tai pranešė Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, tačiau jis nenurodė, koks bus Europos indėlis.
ES skaičiavimais, iš viso skurdžioms pasaulio valstybėms kasmet turėtų būti skiriama po 100 mlrd. eurų.
Šiuo klausimu ES taip pat suformavo bendrą poziciją prieš kitą mėnesį Danijos sostinėje Kopenhagoje vyksiantį pasaulinį susitikimą, kuriame bus tariamasi dėl visų didžiųjų pasaulio valstybių indėlio į kovą su klimato kaita, nes ES siekia būti lydere šioje srityje. Bendrijos vadovai jau sutarė iki 2020 metų penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą.
Daug greičiau ES valstybių vadovams pavyko pasiekti susitarimą, kad Čekijai būtų padaryta išimtis žmogaus teisių chartijoje, nes to reikalavo atsisakęs pasirašyti Lisabonos sutartį Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas.
Per viršūnių susitikimą tapo aišku, kad Jungtinės Karalystės premjero Tony Blairo viltys tapti pirmuoju ES prezidentu blėsta. Europos socialistų lyderiai atsisakė jį paremti, o kitus erzina buvusio britų premjero charizma ir tarptautinis autoritetas. Prancūzai nusigręžė nuo T.Blairo dėl jo vaidmens Irako kare ir nepritarimo įvesti eurą Jungtinėje Karalystėje. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy mano, kad įtakinguose postuose Europoje dirba per mažai moterų. Tam linkęs pritarti ir Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas.
Už T.Blairą entuziastingai agitavo tik Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Gordonas Brownas, pareiškęs, kad jo pirmtakas būtų „puikus“ pirmasis ES prezidentas, tačiau britų konservatoriai griežtai pasisako prieš T.Blairo kandidatūrą. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.