Naujienos
Paviešintas skandalas, kilęs šios partijos politikos komitete, atskleidė demokratija nekvepiančias intrigas ir privertė žiopčiojant gaudyti orą dar vieną žavų, jauną ir perspektyvų TS-LKD veidą. Mantas Adomėnas irgi tik „žydiškai“ klausinėjo – „ar ši informacija jau vieša?“
Negabumas ar interesai?
Aleliuja, ponai. Tai, kad grėsmes nacionaliniam saugumui matote tame pačiame šaltinyje – Kremliuje,– iš principo teisinga. Netgi esate pasirašę „Rusijos sulaikymo strategiją“. Deja, kai prabylama apie tai, kaip ją įgyvendinti ir kokiais keliais, per kokius kaminus tos grėsmės ateina,– kalbatės net tarpusavyje, kaip akli su kurčiais.
Manau, niekam, kas atidžiau stebi TS-LKD politikų veiklą, nebūtų paslaptis, jog daliai partijos lyderių atrodo, kad pirmiausia su Rusija reikia grumtis draudžiant stalinistinę simboliką, tam tikras istorijos interpretacijas ir ribojant kultūrinę jos skvarbą. Pastaroji, turint omeny avinišką minių bėgimą klausytis Kremliaus dvaro dainorėlių (pvz., „Liube“), rusišką fašizmą propaguojančių filmų „BRAT“ populiarumą, rusų kalbos išpopuliarėjimą mokyklose – bėda tikrai rimta. O ir leisti sakyti, kad Stalinas gerai darė žudydamas ir tremdamas – nebūtinai reiškia liberaliąją demokratiją.
Emanuelis Zingeris, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis ar Egidijus Vareikis, mano nuomone, yra linkę daugelį minėtų klausimų, kaip ir paramas Kaukazui ar Ukrainai, kelti per Europines institucijas ir laiko tai prioritetiniu dalyku. Mintys apie tai, kad jiems vienintelio įprasto ir priimtino modus operandi reiktų bent dalinai atsisakyti ir „pragmatiškai“ važiuoti į Maskvą šampanu aplaistyti mums nieko gero neatnešusią bolševikų pergalę prieš nacius – juos šokiruoja, kaip ir nuostata neberemti Gruzijos arba atsisakyti priminti okupacijos žalą. Daugelis jų, manau, greičiau sutiktų laikinai sudaryti sąjungą su antirusiškai rypavusiais, iš GAZPROM tarpininkų ėdžių tukusiais „valstybininkais“. Nesvarbu, kad šie laiko minėtus politikus romantiškais kretinais bei davatkomis.
Minėtai grupei, spėju, ne tiek svarbu nuspirti Povilą Malakauską ar Audrių Siaurusevičių. Jie bijo, kad dar ir su Bronislovo Lubio vardu neretai siejama kova su „valstybininkais“ sudarys sąlygas „parduoti Lietuvą“.
Jo didenybė premjeras Andrius Kubilius į visa tai žiūri iš aukšto ir nieko neformuluoja, nes turi gerą dingstį,– yra labai užsiėmęs mokesčių didinimu ir pinigų atiminėjimu.
Kaip jau paminėjau, kiekviena iš minėtų pozicijų (išskyrus A. Kubiliaus) yra suprantama ir teoriškai teisinga. Praktikoje blogai yra tai, kad kiekviena iš grupuočių taktiką kelia aukščiau strategijos arba išvis nesupranta – ką tai reiškia. Iš pažiūros, sunku suvokti, kodėl nacionalinių interesų gynimas VISOMIS paminėtomis kryptimis turėtų būti nesuderinamas. Kas tai – nuovokos stoka ar interesų uždėti apynasriai, neleidžiantys sukinėti galvos ir žvilgsnio plačiau nei tarp 10 ir 14 valandos ciferblate?
poka 2009-11-19 22:45
jiems jau renimacijos reikia
Pranas 2009-11-15 22:20
Ir sukilo puta is visu pakampiu....Jeigu raudonieji ateitu i valdzia,is karto butu gerai.
Rengler 2009-11-09 15:46
Ir ką belieka mum daryti?
Pšekas 2009-11-05 22:25
Tai jau tikrai aleliuja.