Naujienos
Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis.
Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.
Prašo 15 milijonų
E. Masiulis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ patvirtino, kad ketina prašyti įtraukti į kitų metų biudžetą dar vieną išlaidų eilutę, kurios projekte kol kas nėra. Susisiekimo ministras tikisi, kad, Seimui grąžinus biudžetą Vyriausybei patobulinti, pavyks išprašyti 15 mln. litų. Tokia suma tikimasi dotuoti žlugusią Lietuvos aviaciją. Dar E. Masiulis ketina uostus išbraukti iš specialiosios paskirties objektų sąrašo ir paversti bendrovėmis. Tai leistų juos privatizuoti.
Pasak ministro, norint atkurti galimybę, tarkime, skristi į Berlyną, nevažiuojant į Rygą, galima pasinaudoti vieninteliu būdu, kurio nedraudžia ES direktyvos, − būtent valstybės dotacija skrydžiams, užtikrinant valstybei būtinus maršrutus.
E. Masiulio teigimu, 15 mln. litų finansuojant Lietuvos aviaciją, vėliau per mokesčius, turistų atvežtus pinigus ir panašiai į biudžetą neva bus surinkta 30 mln. litų. „Valstybė turi padėti atkurti oro susisiekimą su Lietuva“, – tikino jis.
Keistai apsigalvojo
Prieš metus, vos tapęs susisiekimo ministru, E. Masiulis ne tik apie valstybės dotacijas, bet ir apie bet kokią paramą aviacijai nenorėjo girdėti. Iš prasiskolinusios keleivių oro vežimo kompanijos „flyLAL Airlines“ atėmus licenciją ir atmetus jos siūlymus suteikti valstybės garantiją 30 mln. litų paskolai, ši bankrutavo. Tada ministras kategoriškai teigė, kad valstybė pinigų dotacijoms neturi, o privatūs verslininkai patys išsigalvoja „nacionalinio vežėjo“ ir panašias sąvokas, kad siurbtų valstybės pinigus.
E. Masiulis dabar atmeta bet kokius priekaištus ir sako, kad minėta bendrovė buvo skolinga 100 mln. litų, o jam pradėjus eiti pareigas, tapo nebeįgali tęsti veiklą per kiek daugiau nei dvi savaites. „Manau, reikėtų kelti klausimą, kodėl taip nugyventa visa civilinė aviacija, o ne vien minėta bendrovė, ir adresuoti jį buvusiai valdžiai, buvusiai ministerijos vadovybei“, – aiškino ministras.
Jis pagaliau pripažino, kad be skrydžių likusi Lietuva praranda turistų srautus ir lėšas, kurios galėtų patekti į biudžetą per viešbučių ir restoranų verslą. E. Masiulis tikino, kad iš pradžių esą mėginta paskatinti aviacijos plėtotę optimizuojant Vilniaus oro uosto darbą, diegiant rinkodaros priemones. Dabar esą suvokta, kad to nepakanka.
„flyLAL Airlines“: mes perspėjome
Bankrutavusios skrydžių bendrovės savininkas Gediminas Žiemelis šiandien atsargiai komentuoja ministro pastangas ir primena siūlęs bendrą verslą bei prašęs net ne pinigų, o tik valstybės garantijos, kad būtų galima tęsti veiklą. Valstybė per tą laiką esą būtų gavusi mokesčius ne vien iš skrydžių, bet ir iš turistų. 2 psl. >
Oi 2009-11-02 22:36
ot čia tai, bliamba, locheliai iš VNO ir pasimovė. Skaitome apie VNO aferas www.ekstra.lt. Tai...
Mula 2009-11-02 21:31
reikėjo bernukams
Vud 2009-11-02 21:14
vaikinas jaunas, jis dar daug "gaus" tokiais tempais ir tokiom sumom eidamas į priekį
Boni 2009-11-02 20:52
laukiau kada jis prasimaus, tyrų politikoje nėra ir va tau