Kaip rusai lietuvišką sijoną išsivežė 4

Birutė Kulnytė, Šis Sankt, Eustachijus Tiškevičius, Vasilijus Daškovas, Eduardas Volteris, Aleksandras Seržputovskis, Juozapas Rimša, Juozapas Žiogas, Ignas Končius, Eduardas Gizevijus, Ar Lietuva, Jūratė Mičiulienė

4	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Per pirmąją Rusijos imperijos tautų etnografinę parodą taip buvo pristatytos Kauno gubernijos moterys.

 

Kai patys dar nekaupėme savo krašto etnografinių eksponatų, pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto prisivežė tokių retenybių, kokių dabar net mūsų muziejai neturi. Tačiau atgauti jų nėra kaip, mat įsigyta legaliai.

Iki šiol daug kam atrodė, kad lietuvaitės ir vasarą dėvėjo tik sunkius, šiltus vilnonius raštuotus tautinius sijonus, nes tik tokie mūsų muziejuose išlikę. Su tokiais dabar ir per didžiausius karščius vykstant Dainų šventėms vargsta šokėjos. Iš Rusijos į Vilnių atvežta lietuviškų etnografinių eksponatų paroda įrodo, kad mūsų moterys turėjo ir plonyčių, šilkui prilygstančių lininių vasarinių sijonų.

Tokie audiniai net dabar labai madingi.

Pasiskolino.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė istorikė Birutė Kulnytė jau senokai domisi ir užsienio muziejuose ieško lietuviškų eksponatų. Suradus po nelengvų derybų dalį jų pavyksta parodyti Lietuvoje. Iki lapkričio pabaigos nacionaliniame muziejuje veikianti paroda "Senoji Lietuva" (iš ciklo "Lituanistika užsienio šalių saugyklose") supažindina su Rusijos etnografijos muziejuje sukaupta lietuviškos kolekcijos dalimi. Šis Sankt Peterburgo muziejus - vienas didžiausių pasaulyje etnografinių muziejų, savo fonduose saugantis pusę milijono 158 tautų identitetą atskleidžiančių eksponatų. Tarp jų - 2428 lietuviški.

"Mes išsirinkome 60 eksponatų ir 50 nuotraukų, daugiau neturėjome pinigų. Tam, kad galėtume eksponatus rodyti iki lapkričio pabaigos ir išleisti knygą, mums prireikė 6 tūkst. eurų. Rusijos muziejai dabar taiko tokį skolinimo už pinigus būdą", - pasakojo B.Kulnytė.

Šaknų paieškos

Pasak istorikės B.Kulnytės, etnografiniais eksponatais ypač susidomėta vadinamuoju Tautų pavasariu, XIX amžiuje, kai prasidėjo nacionalinio išsivadavimo judėjimai. Imta rūpintis etnine kultūra, ieškota identiteto. Visame pasaulyje tuo metu didelio susidomėjimo sulaukė pradėtos rengti etnografinės parodos, buvo kuriami tautinės kultūros muziejai.

Rusijoje 1867 metais taip pat buvo suorganizuota pirmoji Rusijos imperijos tautų etnografijos paroda. Organizatorių paprašyti lietuviškų eksponatų atsiuntė mūsų kunigaikščiai, dvarininkai, valdininkai. Iš viso parodoje tautiniais drabužiais buvo aprengtas 291 manekenas, 6 iš jų - lietuviškais. "Pavyzdžiui, grafas Eustachijus Tiškevičius parodai dovanojo 1797 metų senumo kankles", - pasakojo B.Kulnytė. Šiuo metu Rusijos etnografijos muziejuje iš pirmojoje Rusijos tautų etnografinėje parodoje rodytų 167 lietuviškų eksponatų išlikę ir saugomi 126. Tai patys seniausi mūsų krašto buities kultūrą iliustruojantys daiktai. Daugiausia tarp jų - tautinių kostiumų, siūtų dar 1830-1840 metais. Deja, neišliko į minėtą parodą atvežtos trys lietuvių valstiečių sodybos. Vieną jų buvo padovanojęs E.Tiškevičius, Vilniaus archeologinės komisijos ir senienų muziejaus įkūrėjas.

Carui patiko lietuviai

Tuo metu, kaip žinoma, Lietuva jau priklausė carinei Rusijai ir buvo prasidėjęs iki 1904 metų trukęs lietuviškos spaudos draudimas. Tad gana keistai šiuo atveju atrodo susidomėjimas mūsų etnografija. 2 psl. >