LŽ nuotr.
Mūšyje dėl valstybinių miškų rengiamos vis naujos atakos. Juos norintys perimti verslininkai tvirtina, esą dabar girios tvarkomos ne taip, kaip reikėtų, todėl būtinos skubios reformos.
Medienos perdirbimo įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" vadovų nuomone, geriausia būtų valstybinius miškus privatizuoti. Taip sako ir kai kurie laisvosios rinkos patarėjai.
Esą tada būtų vienu ypu išspręstos problemos, kurias miškininkų oponentai įžvelgia šalies valstybinių miškų sektoriuje.
Neregistruosi - prarasi.
Valstybinių miškų kritikams nepatinka registruoti girias šalies Nekilnojamojo turto registre. Esą vien 2007 metais tai sudarė net 21,8 proc. urėdijų išlaidų.
Tačiau miškininkai primena, jog dar 1994 metais priimtame Žemės įstatyme nurodoma, kad žemės sklypas privalo turėti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Tad apie milijoną hektarų miškų valstybės patikėjimo teise valdančios urėdijos privalo teisiškai įregistruoti savo sklypus, antraip šis turtas būtų nelegalus.
2007 ir 2008 metais urėdijos miškams registruoti panaudojo 4,9 proc. savo viršplaninių pajamų. "Jeigu urėdijoms patikėti valstybės miškai nebūtų įregistruoti, jos negalėtų konkuruoti su tais žemių naudotojais, kurie savo turtą įregistravo. Pavyzdžiui, jei privačių miškų savininkai praplėstų savo valdas valstybinių miškų sąskaita, neturėtume teisinio pagrindo užginčyti jų veiksmus", - sakė Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Druskos negailima
Kritikams per brangi atrodo ir UAB "Proto technika" sukurta kompiuterinė girininkijose vykdomų darbų ir medienos apskaitos programa "Miško skaita". Esą kiekviena urėdija kas mėnesį šiai bendrovei moka po 2-3 tūkst. litų.
Generalinės miškų urėdijos (GMU) duomenimis, urėdijos už šios programos priežiūrą ir tobulinimą moka po 915 litų per mėnesį. "Estijos miškininkams analogiškos programos priežiūra kas mėnesį kainuoja 2 mln. eurų", - teigė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.
Miškininkų oponentams nepatinka ir sumanymas kurti labiausiai degiuose šalies miškuose automatinę gaisrų stebėjimo sistemą. Esą ji nereikalinga ir tik nuskurdins urėdijas.
Pasak Z.Truskausko, minėtoji sistema buvo numatyta kurti dar prieš septynerius metus aplinkos ministro patvirtintoje valstybinėje miškų priešgaisrinės apsaugos programoje.
Valstybė įpareigojo urėdijas saugoti nuo gaisrų ne tik valstybinius, bet ir privačius bei privatizuoti numatytus miškus - iš viso daugiau kaip 2 mln. hektarų. Kasmet šalyje kyla apie 500 miško gaisrų, sausringais metais šis skaičius net patrigubėja. Todėl miškų priešgaisrinę apsaugą nuspręsta modernizuoti taip, kaip tai padaryta Vakaruose.
80 proc. gaisrų stebėjimo sistemos įrengimo išlaidų planuojama padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų, urėdijos mokėtų tik likusią dalį. Gaisrų stebėjimo sistema būtų kuriama 22 urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose. 2 psl. >
Naujienos



















2009-11-05 12:58
Lietuvos miskai kaip ir visas kitas Lietuvos turtas be isimties turetu buti isparduotas pagal...