Naujienos
Vytautas Radžvilas. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
Interviu su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju profesoriumi Vytautu Radžvilu apie Dalios Grybauskaitės pirmuosius žingsnius, “tvirtos rankos” ilgesį, tarppartinių ideologinių takoskyrų išnykimą bei kitus visuomenei aktualius klausimus. Kalbina VU TSPMI pirmakursiai Simas Čelutka ir Laurynas Peluritis.
Simas Čelutka: Gerbiamas profesoriau, šių metų pavasarį Jūs parašėte visą straipsnių ciklą, skirtą tuometės kandidatės į prezidentus Dalios Grybauskaitės iškilimo aplinkybėms aptarti. Būtų įdomu išgirsti, kaip vertinate pirmuosius jau išrinktos prezidentės žingsnius užimant šias pareigas, ar pasikeitė Jūsų kritiškas požiūris į ją, o gal ji visai neblogai tvarkosi?
Vytautas Radžvilas: Dėl laiko stokos šio straipsnių ciklo nespėjau užbaigti, tačiau matau, jog tai dar spėsiu padaryti. Šiuose straipsniuose išsakytos mintys, mano paties liūdesiui, visiškai pasitvirtino, todėl rašant ciklo tęsinį net nereikės nors kiek plačiau remtis faktais, liudijančiais apie prezidentės dabartinę veiklą. Iš tiesų, tos prognozės išsipildė todėl, kad rašydamas šį tekstą rėmiausi prielaida, jog žmogus, ką nors darydamas arba veikdamas, atskleidžia, kas jis iš tiesų yra. Kita ne mažiau svarbi prielaida yra ta, kad žmogų visada formuoja jo gyvenimiška patirtis, konkrečios biografijos aplinkybės, o jis kaip asmuo paprastai susiformuoja sulaukęs maždaug dvidešimties metų. Išskyrus retus didelių sukrėtimų ar atsivertimų atvejus, kokių nors principinių žmogaus asmenybės pasikeitimų nebebūna, susiformavę jo bruožai tik atsiskleidžia, o dažnai ir stiprėja. Taigi įvertinęs kandidatės į prezidentus biografines aplinkybes aš ir išdėsčiau savo mintis minėtuose straipsniuose.
Pirmiausia, visiškai akivaizdu, jog prezidentė neturi jokios nors kiek aiškesnės Lietuvos valstybės vizijos. Jos atsakymas į klausimą, kurį jį pateikė savotiškai minint jos prezidentavimo šimtadienį, kad esą jai yra atsibodęs sovietinis penkmečio planavimas, švelniai tariant skamba neįtikinamai, o iš tikrųjų tai yra tik mėginimas išsisukti nuo principinio klausimo. Juk valstybės vizija, kurią privalo turėti šalies vadovas, yra aiški pasaulėžiūra ir vertybės, kurios lemia konkrečius politinius žingsnius. Todėl su „planavimu“ politikų vizijos neturi nieko bendro. Planavimas iš esmės yra administratorių ir technokratų reikalas. Taigi mano spėjimas, jog prezidentė neturi valstybės vizijos, išsipildė su kaupu.
Taip pat akivaizdu, kad pildosi ir kita prielaida, jog prezidentė nebus savarankiška, priimdama sprendimus. Analizuodami ligšiolinį prezidentės darbą ir pasisakymus, mes matome tai, ką galima pavadinti „parodomuoju ryžtingumu“, nors jo nelydi jokie konkretūs veiksmai. Negana to, šį ryžtingumą galima laikyti savotiškai selektyviu – prisiminkime sprendimą nepaskirti Valterio Baliukonio į ambasadoriaus postą, nepateikiant jokių tokio sprendimo motyvų. Tiesiog tai išoriškai atrodo ryžtinga, todėl ir daroma. Tuo tarpu nieko panašaus mes neregime stebėdami, kaip prezidentė reaguoja į paskutinius su Generaline prokuratūra susijusius skandalus. 2 psl. >
poka 2009-11-20 22:02
man pasirodė, kad autorius labai piktas
nuomone 2009-11-19 08:26
Jau ir taip aisku, kad Lietuvos nera, visa isparduota, apvogta ir dar milijoninese skolose...Ir...
Visiems 2009-11-17 01:57
Šaunuolis Radžvilas, bet dabar perskaitykite "Gagarijos istoriją' Jėga.
s.m 2009-11-16 22:54
tasai ponas radzvilas nusneka taip, tarsi tik amerikonai yra tauta, is kur kyla visos teigiamos ,...