Naujienos
Prieš porą dienų paskelbtos Europos komisijos (EK) rudens prognozės teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika antrame pusmetyje nustojo smukti ir ima kilti aukštyn. ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį visos Unijos bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėjo atitinkamai 2,4 ir 0,3 proc., o trečiąjį ketvirtį jau ūgtelėjo 0,3 proc. ir tikimasi, kad ketvirtąjį ketvirtį dar pasistiebs 0,2 procento.
Analogiškai kruta ir JAV ūkis: du pirmuosius ketvirčius smuko 1,6 ir 0,2 proc., trečiąjį pakilo 0,8 proc. ir ketvirtąjį žada tęsti kilimą dar 0,8 proc.
Lietuvos ūkis – iš esmės taip pat: pirmus du ketvirčius smuko 10,4 ir 9,8 proc., trečiąjį nustojo smukti – Eurostato duomenimis, BVP buvo pagaminta tiek pat, kiek antrąjį ketvirtį (augimas 0,0 proc.), o ketvirtąjį numatomas padidėjimas 0,2 proc.
Visur ūkio atkutimas yra lėtas, netvirtas, nežadantis greito grįžimo į 2007 metais pasiektą lygį.
EK pramato mūsų ekonomikos būseną gan niauriai: šiais metais BVP sumažės 18,1 proc., 2010 metais – dar 3,9 proc. Tik 2011 m. ekonomika paaugs 2,5proc. (Įdomu tai, kad dar balandžio mėnesį Finansų ministerija prognozavo beveik tokius pat skaičius: 2009 ir 2010 metais atitinkamai 18,2 ir 4,3 proc. Europos komisijos pavasarinės (gegužės mėnesio) prognozės tada buvo kitokios: 2009 metams – BVP smukimas 11 proc., 2010 m. – dar 4,7 proc. Tektų pasakyti pagiriamąjį žodį mūsiškės Finansų ministerijos specialistų kvalifikacijai – jei laikysime, kad daug vėliau daryti EK ekspertų apskaičiavimai yra teisingi).
Kiek realios tos prognozės, ypač Lietuvos atžvilgiu?
Remdamiesi tomis pačiomis principinėmis teorinėmis pozicijomis patys galime pasvarstyti, kokioms sąlygoms esant gali pažvalėti Lietuvos ūkis.
Bet kurio nacionalinio ūkio plėtrą lemia trys dalykai: vartojimo didėjimas, investicijų gausėjimas, eksporto plėtra.
Kas gali padidinti vartojimo mastus Lietuvoje dabar, gilios ekonominės krizės metu? Niekas negali. Gyventojų pajamos ne tik nedidėja, bet, augant nedarbui ir krentant atlyginimams, mažėja. Be to, kaip ir kituose kraštuose, grėsmingi laikai verčia tuos, kurie dar uždirba, daugiau taupyti. Vartojimo sumažėjimo valstybė savo išlaidomis negali kompensuoti, nes valdžios finansuose jau seniai deficitas ir toliau skolintis – vartojimui skatinti – tektų vis brangiau ir dar labiau didinant grėsmę ūkio stabilumui.
Gelbės investicijų gausėjimas? Būtų gerai, nes investicijos visada yra stambus dydis ir sukelia ilgiau trunkantį ekonomikos sužadinimą. Deja, kai ekonomika ne auga, bet smunka, tas vadinamas akseleratoriaus efektas veikia priešinga kryptimi – sustabdo net planuotas, įprasto masto investicijas ir, taigi, prisideda prie dar spartesnio ūkio smukimo. Kaip tik tokią situaciją turime Lietuvoje – dar 2007 m. investicijos į įrengimus padidėjo 22 proc., bet jau 2008 m., verslo horizontui tamsėjant, jos sumažėjo 20 proc., o 2009 m. kritimas, Eurostato duomenimis, jau bus net 56 proc. Investicijų mažėjimas yra galingiausias tiesioginis mūsų gamybos mažėjimo veiksnys. 2 psl. >
Sinergijos žinovui 2009-11-09 00:20
Kubilius paprašė "darbiečių" parodyti blaivų požiūrį svarstant keblų Lietuvos...
Kubilubistanas 2009-11-08 23:17
Haha:)Kubilius kaip tik neskaiciuoja nei laiko ,nei lėšų.Toks jo darbo stilius:)
Klausyk Linai negalvoji ir todel pravardziuoji kitus 2009-11-08 17:19
Tu vis galvoji aritmetiskai. Ir visai uzmirsti, kad zmones sukuria verte turinti daikta, kurio...
Linas K. uspaskichologams 2009-11-08 15:11
nereikia nei konservams, nei blaiviems spec.patarimų, kaip plėsti eksportą. Ir be patarimų...