Naujienos
„Daryk pinigus. Jei gali – sąžiningai, jeigu ne – tiesiog daryk pinigus“, - ši mintis galėtų tapti visų korporacijų Didžiuoju įstatymu, o kiekvienas norintis tapti šventu korporatyvizmo tarnu, turėtų priimti tokią priesaiką.
Joelo Bakano knyga „Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas“ (vertė: Kristina Markūnaitė, „Kitos knygos“, 2009 m. ) – būtent apie tai.
Teisės profesorius iš Kanados ėmėsi smulkaus ir nuodugnaus tyrimo, kuris padėtų atskleisti, kodėl gerais norais grįstos įstaigos virto tikrų tikriausiomis velnio irštvomis.
Šitos knygos pradžia kiek užknisa: pasakojama visa ilga ir kaip visada nuobodi istorija apie tai, kaip tos korporacijos susikūrė (koks dabar skirtumas?), kaip vystėsi, kilo ir galiausiai tapo nenugalimomis pasaulio valdovėmis.
Aš, kaip ir F. Beigbederis, esu tos nuomonės, kad Trečiąjį pasaulinį karą laimėjo prekių ženklai – t. y. korporacijos.
Pamirškite tuos Holivudo filmus apie tai, kaip žmonija kovoja prieš mašinas ir laimi (nuo „Matricos“ iki naujausių „Terminatoriaus“ ir „Transformerių“ dalių).
Tų filmų mintis visai ne ta, kad mus kažkas užpuola ir mes turime gintis. Tikroji mintis: mes ginamės nuo to, ką patys sukūrėme. Labai „filosofiškai“: nuo „svetimo“ savyje.
Mes pralaimėjome. Pinigai nugalėjo Žmogų. Karas Irake atnešė daugiau pelno JAV korporacijoms negu Holivudas. Realybė laimėjo prieš fantaziją. Daugiau jokių iliuzijų.
Kas yra korporacija? Knygos autorius teigia: pavojinga psichopatė! Mašina iš „Terminatorius: išsigelbėjimas“, užprogramuota „atlikti“ misiją bet kokia kaina.
Kadangi pats esu susidūręs su korporatyvizmu, pabandysiu tai susieti su aptariama knyga.
Taigi, esu kviečiamas dirbti į vieną didžiausių pasaulinių korporacijų. Pirmas įspūdis – man neatrodo, kad aš bendraučiau su žmonėmis. Viskas nuo Alfa iki Omega yra dirbtina. Juokas, šypsenos, rankos paspaudimai, klausimai „kaip sekas?“, „ar viskas gerai?“. Etiketas. Tuoj apsivemsiu.
Viskas kaip iš sociologijos vadovėlio, kurį buvau priverstas skaityti universitete – darbe žmogus turi atsisakyti savo žmogiškumo. Jis turi tapti kažkuo kitu.
Ir tai vyksta. Todėl manęs visai nestebina, kad interneto komentaruose tiek daug pykčio: kai visą gyvenimą praleidi vaidindamas kažką kitą, taip norisi nors virtualiai pabūti savimi.
Kol kas aptarėme vieną korporacijos pusę – nužmogėjimą. Man patiko šioje knygoje cituojamas, nežinau kodėl genijumi vadinamas Miltonas Friedmanas, kuris viską, kas neatneša pelno, vadina amoraliais dalykais. Tikras amerikietis.
Gaila, kad Joelas Bakanas ne filosofas ir nebando suprasti, o kodėl gi korporacijos tapo psichopatologiškomis, užuot tarnavę žmonijai? Kai kas pasakytų: korporacija yra blogis tikrąja to žodžio prasme. Bet aš taip nemanau. Teisingai panaudotos, jos išgelbėtų pasaulį.
Problema slypi ne korporacijose, o Žmoguje. Paimkime paprastą pavyzdį – dvasios valkatą Donaldą Trumpą. Jis turi tiek pinigų, kad pusė Afrikos vaikų, mirštančių nuo bado, išgyventų, bet užuot kažką gelbėjęs, jis ir toliau miega keturias valandas per parą ir „daro pinigus“. Visiškas psichopatas. 2 psl. >
HM 2009-12-23 13:56
ir kam rasyti straiosni, kurio paskirtis ir tema neaiski, o filosofines idejos neisbaigtos....
baudikei 2009-11-09 19:12
Tik nereikia lia lia... Kas tie neokonai, aaa..?
Baudikė > Mikis 2009-11-09 11:35
Atvirai pasakius, heteroseksualas, keičiantis moteris kaip kojines, nie kiek ne daugiau...
Valio 2009-11-09 08:31
Te gyvuoja kubilizmo statytojai-pikasoidai