Policija (ELTA nuotr.)
Kauno pedofilijos bylą tyrusiems prokurorams skirtos nuobaudos parodė: Generalinės prokuratūros vadovai pripažįsta, kad jų pavaldiniai deramai neatliko savo pareigų.
Taigi ikiteisminių tyrimų vilkinimas - išimtis ar dažnas reiškinys, apie kurį iki šiol kalbėta tik tarp specialistų? Kodėl už minėtos bylos vilkinimą teko atsakyti net septyniems prokurorams? Ar policijos tyrėjai buvo nekalti? Ką ši istorija byloja apie teisingumą mūsų valstybėje?
Apie tai „Lietuvos žinių“ biure Nepriklausomybės aikštėje kalbėjosi generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras JASAITIS, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorius dr. Raimundas JURKA, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas profesorius Petras ANCELIS, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas BAKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.
Kalta naujoji baudžiamojo proceso tvarka?
A.Medalinskas. Kas kaltas, kad baudžiamųjų bylų tyrimas Lietuvoje vis dažniau vilkinamas?
P.Ancelis. Dar iki dabartinio Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) patvirtinimo prognozuota, kad anksčiau ar vėliau susiklostys tokia situacija. Nauja tvarka pareikalavo daug papildomų materialinių sąnaudų, baudžiamasis procesas tapo labai brangus. Nebeaišku, kas atsakingas už konkretų tyrimą. Bylos keliauja iš rankų į rankas, o nukentėjusieji net nežino, kas atlieka ikiteisminį tyrimą. Daug asmenų nežino, kad pradėtas toks ikiteisminis tyrimas, nes nėra bendros pateiktų pareiškimų apskaitos. Nebėra statistikos, kiek būta kreipimųsi, kiek pagal juos atsisakyta pradėti tyrimų, o kiek pradėta. Į teismą tokių bylų patenka gal tik trečdalis.
A.Medalinskas. Teigiate, kad kaltas naujasis kodeksas ir nauja tvarka?
P.Ancelis. Taip. Senajame BPK, kuris kartais vis dar vadinamas tarybiniu, viskas buvo reglamentuota. Po visų pakeitimų, padarytų Nepriklausomybės metais, tai buvo modernus kodeksas, kurį galbūt reikėjo dar kiek pakeisti, kad neerzintų tarybinė etiketė. Pareigūnai buvo patenkinti tuo kodeksu. Turiu visą pluoštą dokumentų iš tardytojų, Apeliacinio, apygardos teismų teisėjų, įspėjančių, kad einama neteisinga kryptimi. Tačiau į šią kritiką buvo atsakyta, esą naujasis kodeksas yra modernus, parengtas atsižvelgiant į geriausias Vakarų valstybių tradicijas. O dabar matome, kad daug dalykų jame surašyta taip, jog bado akis.
G.Jasaitis. Diskusijos priimant naująjį Baudžiamąjį kodeksą (BK), BPK, Bausmių vykdymo kodeksą iš tikrųjų buvo gana prieštaringos. Jos vyko nuo 2000 iki 2002 metų ir jose dalyvavo dvi stovyklos. Viena stovykla kalbėjo apie naują, šiuolaikišką baudžiamąją teiseną, kita - kad senoji sistema yra gera, tinkamai įgyvendinama ir atitinka žmonių lūkesčius. Tačiau Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje pasakyta, kad Lietuva turi suderinti savo baudžiamąją teiseną, kitas normas su Europos teisynu, konvencijomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų praktika. Po ilgų diskusijų BPK ir BK buvo suderinti su Europos teisės nuostatomis. 2 psl. >
Naujienos























liuda 2009-11-08 08:07
Patiko nuomone, kad nereikejo naikint tardytoju.Tikra tiesa.Tardytojai dirbo greiciau ir...
Įdomu 2009-11-08 02:07
Vytautas Landsbergis." Pedofilai ir teisetvarka "tinklalapyje: bernardinai .lt ir...
ps 2009-11-07 17:19
jie ir dabar neatlieka savo pareigu budami isitikine kad pasaulyje gyvena tik nieko nesvokiantys...
agne 2009-11-07 16:58
kauno įvykiai dar kartą įrodė, kad teismais negalima pasitikėti