Naujienos
31-ų aktorė Žemyna Ašmontaitė, atrodo, turi visko per akis: grožio, talento, mylimąjį, kuris jai pasipiršo, svajonių, kurias pati ketina netrukus įgyvendinti. Tad ko labiausiai trūksta iki visiškos laimės? „Turbūt tikitės, kad aš kaip viena iš laidos „Švarūs pinigai” vedėjų atsakysiu, kad trūksta pinigų. Laimės pinigai neatneša. Gyvenime yra svarbesnių dalykų: nuoširdumas, šiluma bendraujant su žmonėmis”, - sakė ji.
Tokį šiltą, anot jos, žmogų šalia ji turi jau pustrečių metų. „Jis sušildo mane žvarbią rudens dieną, be to, puikiai išmano, ko reikia, kad namai būtų jaukūs, nes jis - interjero dizaineris”, - šypsosi laiminga aktorė.
- Ant tavo piršto - sužadėtuvių žiedas su deimančiuku. Ar jis liudija, kad svajonės pildosi, kad esi mylima ir netrukus apsivilksi nuotakos suknelę?
- Tikiu tuo, kad paprastai išsipildo didžiausi žmogaus troškimai ir didžiausios baimės. Anksčiau skrajojau kaip drugelis, viskas gana lengvai klodavosi, o dabar surimtėjau. (Juokiasi.) Dabar pradėjau apie viską rimčiau galvoti ir mintis, dalydama interviu, dėlioti, nes kartais išsprūdęs koks žodis kitų suvokiamas visai ne taip. Kitaip tariant, kad neprisišnekėčiau ir nenupūsčiau savo laimės. O dėl nuotakos suknelės, tai, manau, teks dar kiek palaukti.
- Ar tai, ką dabar turi, gali pavadinti tikra laime?
- O kas patikrins, kad ji tikra? Kaip žinoti, kas tikra ir kas ne?
- Kaip susipažinai su savo sužadėtiniu?
- Įdomiausia tai, kad jis apie mane visiškai nieko nežinojo, nes gyveno ir dirbo ne Lietuvoje, o Londone. Susipažinome pas mano draugę aktorę iš „Matrioškų”. Ji ištekėjo pirma, o paskui likimas lėmė pas ją sutikti Tomą. Dabar mudu kartu jau pustrečių metų ir, tikiuosi, ilgam. Man vedybos niekada nebuvo tikslas. Jeigu būčiau norėjusi, tai gal jau kokius tris kartus būčiau vilkėjusi vestuvinį rūbą. Tad kam tuomet skubėti?
- Esate panašaus būdo?
- Manau, taip. Man patinka viskas, ką jis daro, kaip jis kuria namų, nors ir ne savų, interjerą, gamina valgyti. Esame nestandartiška porelė, nes jis - virtuvės šeimininkas. Vertinu jo talentą ir skonį, o jis supranta mano polėkius. Mūsų norai skiriasi tik dėl įnamių, kuriuos planuojame laikyti, kai turėsime erdvesnius namus. Man patinka katės, o jam mielesni yra šunys.
- Gal vis dėlto jau esate suplanavę vestuves?
- Tikrai ne.
- O apie vaikus galvojate?
- Žinoma... (Atsidūsta.) Jau būtų laikas. Ranką prie širdies pridėjusi pasakysiu, kad niekada netroškau anksti ištekėti. O ir anksti tapti mama netroškau. Mano visos draugės jau turi vaikelius, o man vis dar norisi pabūti laisvai, nes gimus kūdikiui įsipareigoji tapti mama.
- Esi iš tų žmonių, kurie sako: jeigu mylėt, tai mylėt, jeigu nekęst, tai amžinai?
- Beje, anksčiau, kai dar nebuvau sukakusi trisdešimties, buvau kategoriškesnė. Man gyvenime, galima sakyti, egzistavo dvi spalvos: balta ir juoda. Dabar pasidariau nuosaikesnė, skiriu ir daugiau spalvų bei pustonių. (Juokiasi.) Tai daryti man padėjo Tomas. Apie spalvas kalbu tiesiogine prasme. Mat jis yra interjero dizaineris ir kiek man rodo savo darbų, man viskas patinka. Iš tikrųjų nežinau, kaip yra geriau: ar viską matyti juodai ir baltai, ar visomis vaivorykštės spalvomis ir jų atspalviais. Gal tai priklauso nuo to, su kuo kartu žiūrėsi. (Šypsosi.) Nežinau. 2 psl. >
julius 2010-03-09 21:55
Ir mama ne Ūlos vadovė ir dukrelė ne tokia jau šaunuolė - eilinė mergužėlė, kalbanti...
seiminija 2010-01-10 23:41
grazi, tik jau labai susireiksmina.
poka 2009-11-16 23:18
niekaip negaliu jos prisiminti kaip atrodo
Rengler 2009-11-09 17:12
Oho.. Per gražios jūs visos :D