Naujienos
Sporto rūmai. Ruslano Kondratjevo nuotr.
Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje narpliojama, kodėl į Europos Sąjungos fondų lėšas pretenduojantys senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai (VKSR) sunkiai skinasi kelią atsinaujimo link. Ūkio ministerijos valdininkai nepripažįsta, kad šie rūmai mažiau vertingi nei Gariūnų turgavietė.
Europinio masto kultūriniams renginiams, politikos ir ekonomikos forumams tinkamų patalpų neturintis Vilnius ir Lietuvos valstybė kol kas labiau vertina kitokius objektus. Artimiausiomis savaitėmis Vyriausybė, nelabai klausianti visuomenės nuomonės ir nepaisanti jos poreikių, spręs, ar skirti ES lėšų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektui. Nuo to priklauso, ar toje vietoje matysime visuomeninės paskirties objektą, ar dar vieną viešbutį dangoraižį.
Nacionaliniai vertybių ypatumai
Vilnius turi įdomių objektų, kurių likimą sprendžiant retai kada klausiama miesto gyventojų nuomonės. Sostinėje yra du nacionalinio masto stadionai: vienas jų apleistas, griūvantis, kitas − niekaip nepastatomas. Yra ir „Lietuvos“ vardo kino teatras, kuris dabar nerodo nei kino, nei gyvybės ženklų. Yra ir Valdovų rūmai, kurie, jei bus tenkinami statytojų apetitai, suris dar ne vieną dešimtį milijonų mokesčių mokėtojų pinigų.
Dar yra bankui įkeistas vos 10 mln. litų įvertintas televizijos bokštas. Yra Vilniuje ir Kongresų rūmai, kurių statyba taip pat nepigiai kainavo, bet jie neatinka ES šalies sostinės kongresų centrui keliamų reikalavimų, nes ten telpa tik kiek daugiau žmonių nei eiliniuose miesto kultūros namuose.
Tačiau Gariūnų turgus turi nacionalinės svarbos objekto statusą. Lietuvoje nėra paplitusi plebiscitų praktika, tad valdininkų ir verslo lobistų grupuotės dažniausiai tarpusavyje aiškinasi − išsaugoti ar nugriauti vieną ar kitą viešajam gyvenimui reikšmingą objektą, kiek į jį investuoti ir panašiai.
Vilniuje nėra rūmų, kurie būtų pritaikyti rimtiems europinio masto renginiams – suvažiavimams, simpoziumams, ES, NATO forumams, ESBO organizacijos renginiams (2011-aisiais Lietuva pirmininkaus šiai organizacijai). Dėl valdžios nerangumo vietoj būtino objekto gali išdygti dar vienas grynai komercinis daugiaaukštis pastatas.
Nacionalinio kongresų centro projektas
Kai 2006 metais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įtraukė Vilniaus koncertų ir sporto rūmus į kultūros paveldo registrą, pastato savininkai buvo priversti atsisakyti planų jį griauti. Bendrovė konsultavosi su valstybės ir savivaldybės institucijų atstovais, paveldo specialistais ir siekė išsiaiškinti, kaip rūmai privalo būti panaudoti ateityje, kad jų vertingos savybės nebūtų suniokotos, o pastatas būtų išsaugotas nuo visiško sugriuvimo.
Paminklosaugininkų siūlymu buvo atlikta rūmų pritaikymo galimybių studija, kurią parengė architekto Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma ir bendrovė „Urbanistika“. Ji parodė, kad rūmai geriausiai galėtų būti panaudoti pritaikant juos Kongresų centro veiklai su galimybe rengti rimtosios muzikos ir meno renginius. 2 psl. >
poka 2009-11-20 23:07
būtu puiku jei juos išsaugotu
Saulė 2009-11-09 20:12
pavadinimas į dešimtuką
Rengler 2009-11-09 20:06
Nors kodėl gi ne..
Olialia 2009-11-09 19:50
apie Smoriginą rodo, pasirodo du vaikai, šeima, keičiu nuomonę dabar