Naujienos
Guronių kaimas nepaminėtas jokioje lig šiol Lietuvoje išleistoje enciklopedijoje – toks jis mažas ir nežymus, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. O dabar negėda ir nusilenkti prieš Jų Didenybę Guronis. Tasai kaimas – tai ne vien seniūnijos, rajono, bet ir Lietuvos pasididžiavimas. Tai kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė.
Guronys yra Kaišiadorių rajone, 3 km. į pietus nuo Žaslių, 9 km. į rytus nuo Kaišiadorių, ant Žaslių ežero kranto, kurio rytiniame krante esanti kalva Meilės kalnu vadinama. Per Guronis teka Guronių ir Dumsių upeliai. Kaimą į dvi dalis dalina Vilniaus – Kauno geležinkelis. Vietovardis kilęs iš lenkiško žodžio gura – kalnas. 1744 kaimo vardas užrašytas Gurance, 1851 – rusiškai „Подгуранцы“. Guronys (rus. Кгуранцы) minimi 1580, kai buvo priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1795 kaimas (lenk. Gurancow) su keturiomis sodybomis ir 36 gyventojais priklausė Rasavos palivarkui. 1820 kaime gyveno 5 šeimos (keturios Sladkevičių, viena Šumskų) – iš viso 41 gyventojas. Po 30 metų, 1850, minimos jau 6 šeimos – 5 Sladkevičių ir 1 Šumskų. 1881 – 6 sodybos ir 63 gyventojai (59 katalikai ir 4 žydai). 1897 – 100 gyventojų ir 105 dešimtinės žemės. XX a. pradžioje įsteigta slapta lietuviška mokykla. M. Karnilaitės namuose Guronių ir aplinkinių kaimų vaikus mokė daraktorė Rozalija Petkevičiūtė, kilusi iš Eiriogalos kaimo. Į šią mokyklą susirinkdavo po 20 – 30 vaikų, daugiausia 12 – 15 metų mergaičių. Per pamokas vienas iš mokinių, kol kiti mokydavosi skaityti, rašyti, deklamuoti, dainuoti bei įvairių žaidimų, stovėdavo sargyboje. Už mokymą mokinių tėvai daraktorei atsilygindavo maisto produktais.
1919 Sausį Guronis užėmė Raudonosios armijos daliniai, o jau 1919 IV 03 kaimą išvadavo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Atsitraukę rusai iš artilerijos smarkiai apšaudė Guronis ir Dalinonių kaimus. Vėliau Guronyse ilgai stovėjo Lietuvos kariuomenės dalinys, saugojęs Žaslių geležinkelio stotį. 1923 – 15 sodybų, 90 gyventojų. 1931 kaime buvo 127,6 ha žemės. Guronys į vienkiemius išskirstyti 1938 metais. Pagal išskirstymo planą dviejuose kaimo sklypuose buvo 146,27 ha žemės: I sklype – Guronyse – 131,74 ha, II sklype, nuo kaimo nutolusiame per 4 km. dešinėje geležinkelio Vilnius – Kaunas pusėje, – 14,53 ha žemės. Šalia II sklypo pažymėtas į Žaslių ežerą įtekantis upelis Brastelis. Didžiausio sklypo savininkas tuo metu buvo M. Slatkevičius. Labiausiai paplitusios Slatkevičiaus, Karnilos, Červoko pavardės. 1947 metais Guronių kaime –15 sodybų, 79 gyventojai. 2000 metais – 20 sodybų, 36 gyventojai. Guronyse yra du alkakalniai, kaimo kapinės. Guronys – kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinė, iš Guronių kilęs kunigas Zigmas Červokas.
Rožinio slėpynių kelias ir parkas bei rekolekcijų namai Guronyse
Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio iniciatyva ir sprendimu, Žaslių seniūnijos Guronių kaime kuriamas sakralinis Rožinio slėpinių parkas „Tėviškės šviesa“. Šiam itin originaliam parkui parinkta kardinolo Vincento Sladkevičiaus sodybos žemė. 2 psl. >
mirk 2010-02-07 12:00
Labai grazi vieta! Visiems galintiems aplankyti sia wietoje, patarciau, ypac wasara, cia...
a 2010-02-04 21:25
grazus aprasymas
a 2010-02-04 21:25
grazus aprasymas
seiminija 2010-01-10 21:05
kaip įdomu. netoli visai nuo Vilniaus. reiktų kada palėkti pasidairyti.