Naujienos
Pagal programos I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiami biodujų, taip pat vėjo jėgainių iki 250 kW galingumo statybos projektai. AFP/Scanpix nuotr.
Nuo kitų metų uždarius šalies pagrindinę energijos tiekėją – Ignalinos atominę elektrinę, kuri pagamina 70 proc. Lietuvoje naudojamos energijos, labai aktuali tampa atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.
Energetikų teigimu, tradicinio kuro žaliavos ištekliai Lietuvoje yra per menki, kad galėtų patenkinti buities ir verslo energetinius poreikius. Apie būtinybę mūsų šalyje skatinti alternatyvios energetikos plėtrą Žemės ūkio ministerija pateikia pokalbį su Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotoju Juozu Žuku.
- Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės atveria plačias galimybes atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui. Kokių veiklos sričių siūloma imtis „žaliosios“ energijos gamintojams?
- Žemės ūkio ministerija kryptingai dirba, siekdama kuo efektyviau paremti ES fondais atsinaujinančios energetikos projektus kaimo vietovėse. Parama atsinaujinančios energijos gamybai numatyta net 6 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (programa) priemonėse. Mes siūlome ūkininkams kaimo gyventojams, kitiems žemės ūkio subjektams pačias įvairiausiais „žaliosios“ energetikos plėtros kryptis. Tai ir biodegalų, biodujų, biokuro (medžio skiedrų, granulių, pjuvenų briketų, malkų, šiaudų granulių gamyba), mažų vėjo jėgainių, hidro, geoterminių jėgainių, saulės kolektorių įsirengimas. Trumpos rotacijos plantacinių želdinių plėtra remiama pagal tris priemones.
- Į kokią Europos Sąjungos paramą gali pretenduoti alternatyvios energetikos veikla susidomėję ūkininkai ar įmonės?
- Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos I krypties priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ nustatytus reikalavimus atitinkantys pareiškėjai, gali prašyti paramos pirminiam rapsų sėklų perdirbimui į aliejų (naudojamam biodyzelinui), taip pat bioetanoliui gaminti. Pagal šią priemonę pareiškėjams yra numatyta didžiausia parama, t.y. 1 projektui iki 2,8 mln. eurų. Parama gali sudaryti iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Pagal programos I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiami biodujų, taip pat vėjo jėgainių iki 250 kW galingumo statybos projektai. Tačiau šioje priemonėje taikomas Europos Komisijos reglamento reikalavimas, kad pagaminta energija būtų naudojama tik savo gamybos reikmėms ir gaminama iš savo valdoje gautų žaliavų. Kitaip tariant, „žaliosios“ energijos gamintojai neturi teisės prisijungti prie tinklų ir parduoti perteklinę elektros energiją. Žemės ūkio ministras š.m. lapkričio 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo parama vienam projektui įsirengiant minėtas jėgaines padidinta iki 1380 tūkst. litų. Paramos intensyvumas yra nuo 40 iki 60 proc.
Elektros ir šilumos energijos poreikių tenkinimui pareiškėjai gali gauti paramą ir pagal programos III krypties priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pagal šią priemonę remiamas nedidelio galingumo vėjo ir geoterminių jėgainių, hidroelektrinių, saulės kolektorių įrengimas. Parama vienam projektui sudaro 690 tūkst. litų, paramos intensyvumas – 50 proc. 2 psl. >
a 2009-11-09 18:47
Kiekvienam namų ūkiui po vėjo malūną!
a 2009-11-09 18:46
Nereiks ir atominės, nešvarios.
a 2009-11-09 18:46
Būtinai reikia statyti hidroelekrines ant Nemuno ir Neries.
a 2009-11-09 18:45
Nemune buvo suprojektuotos 5 hidroelektrinės, pastatyta tik viena!