Rusonys
Lietuvoje yra daug įvairaus dydžio kaimų ir kaimelių. Kai kurie didžiuojasi savo įspūdinga gamta, įžymiais žmonėmis ar istorija. Jie minimi įvairiuose istoriniuose šaltiniuose, yra žinomi. Tuo tarpu kitų istorija, saugoma gyventojų atsiminimuose. Vienas tokių kaimų yra Rusonys. Retai minimas, tačiau turintis gan įdomią istoriją. Taigi pabandysiu papasakoti apie Rusonių mokyklą, karčemą, dvarą ir kitas įdomias vietas. Visa ši informacija nėra rinkta iš knygų, tai kaimo gyventojų papasakoti atsiminimai. Rinkdama informaciją sužinojau daug naujo. Tikiuosi, ją skaitančius žmones ji sudomins, suteiks žinių ir paskatins domėtis aplina, kurioje gyvena.
Žinoma, net ir pats seniausias Rusonių kaimo gyventojas negalėtų tiksliai papasakoti, kaip įsikūrė šis kaimas ir kiek jam metų. Galima sutikti dėl vieno: Rusonys- tai senas kaimas. Pranas Matulionis mano, kad Rusonims gali būti beveik tiek pat metų, kaip ir Kaunui. Anot jo, nutiesus kelią Kaunas- Vilnius, prie šio kelio pradėjo kurtis kaimas.
Genutė Mereckienė pasakojo, kad vienoje pusėje kelio buvo įsikūrusios gyventojų sodybos, o kitoje pusėje- Šlemkų dvaras. Ona Banionienė pasakoja, kad anksčiau šis kelias buvo žymiai siauresnis. Karo metu juo žygiuodavo kareiviai, važiuodavo tankai. Dabar dauguma kaimo gyventojų gyvena abipus kelio nusidriekusioje gyventvietėje.
Tačiau anksčiau jie gyveno pavienėse sodybose. Žmonės pasakoja, kad buvo apie dvidešimt sodybų. Namų stogai buvo guntiniai (t.y. buvo dengti lentelėmis, vadinamomis guntais) arba šiaudiniai. Buvo ne tik Rusonių kaimas, bet ir Rusonių Gojus.
Rusonių Gojuje buvo apie septynios sodybos. Taigi Rusonys tada buvo truputį didesni nei dabar.
Rusonių kaime yra kapinės. Jose prie tylių žemės kauburėlių stovi kryžiai ir paminklai. Artimų žmonių kapelius sutvarko jų giminaičiai, uždega žvakutes. Tačiau Rusonyse yra ir kitokios kapinės. Jos be kryžių ir paminklų. Netgi nėra kapelių. Yra tik vienas didelis žole užžėlęs žemės kauburys. Tai prancūzų kareivių kapinės. Šios kapinės nėra iškeltos. Laidojant buvo iškasta didelė duobė, į kurią palaidojo ir kareivius, ir jų žirgus. Nors šios kapinės nėra iškeltos, žmonės žinojo, kad jos ten yra. Buvo draudžiama tą vietą, kurioje yra kapinės, arti. Žmonės pasakoja, kad kartą šias kapines suarė jaučiais. Po kurio laiko tie jaučiai nudvėsė. Dabar apie šias kapines žino tik keli senoliai. Koks gi kaimas be karčemos? Caro laikais Rusonyse taip pat buvo ir karčema. Tačiau kiek žmonių, tiek skirtingų nuomonių, kurioje vietoje ji buvo. Ona Banonienė pasakoja, kad buvo dvi parduotuvės, kurių savininkas buvo žydas, tačiau Veronika Grevienė yra girdėjusi, kad toje vietoje buvo karčema. Ji pasakoja, kad kasant jos namo pamatus, ji rado indų šukių. Genutė Mereckienė teigia, kad karčema buvo kitoje vietoje. Ji pasakoja, kad netoli karčemos buvo bravoras- tai vieta, kurioje teisėtai buvo gaminamas alkoholis, kurį ir tiekė į karčemą. 2 psl. >
Naujienos





















Irmina 2011-02-25 23:59
Gerai padirbeta, smagu suzinoti kas anksciau buvo Rusonyse :)
seiminija 2010-01-10 21:07
bet su kokia pagarba apie savo kaimą pasakoja žmonės.
Karolis 2009-11-17 20:32
Saunuole geras straipsnis :)