Naujienos
Sprogus liftui „Nevėžio“ viešbutyje žuvo D. Kecioris, kartu buvę S. Raišelis ir D. Kairiūnas buvo sužeisti (Vaido Bivainio nuotr.).
Nuo pat savo gyvavimo pradžios Panevėžio „tulpiniai“ ne tik nesiskaitė su aplinkiniais – jie negailėjo ir savų. Tuo metu, kai „šmikiniai“ buvo sodinami už grotų, „tulpiniai“ klestelėjo. Pirmiausia jie sugebėjo uždirbti iš kontrabandos.
Sienos tada buvo bemaž nesaugomos, tad iš Lietuvos keliavo spalvotieji metalai, o į Lietuvą – didžiuliai furgonai alkoholio. Pelnas buvo neapsakomas. Dalį jo „tulpiniai“ panaudojo prasidėjusiai privatizacijai.
Tad naujos kartos mafiozams jau nebereikėjo reketuoti kioskų ar turgaus prekiautojų. Jie tapo UAB‘ų prezidentais ar direktoriais, vaikščiojo kostiumuoti, mielai bendravo su policijos pareigūnais.
Na, o senieji „tulpinių“ grupuotės steigėjai buvo trumpam susodinti už grotų ir to užteko, kad būtų nustumti į nuošalę.
Dar 1991-aisiais klestinčią G. Steponavičiaus firmą ėmė reketuoti R. Kavaliauskas-Kavioras. Iš firmos vadovų už tariamą apsaugą jis pareikalavo 50 000 dolerių. 10 000 Kavioras gavo, tačiau likusios dalies mokėti verslininkas nenorėjo. Verslininkai netgi svarstė, ar nebūtų pigiau pasamdyti žudiką ir taip visiems laikams atsikratyti prievartautojo...
Tos kalbos pasiekė ir R. Kavaliauską. Jis daug nedelsė ir puolė pirmas – pirmiausia apiplėšė firmos biurą. Po mėnesio tas pats pastatas vėl buvo apsuptas „tulpinių“ ir apšaudytas, per langus į vidų skriejo granatos.
Dar po kelių dienų – 1992 metų sausio 9 dieną – „tulpiniai“ R. Kavaliauskas, V. Kirklys-Mutka, V. Tuzovas-Psichas ir P. Sereikis-Paškė įsiveržė į S. Steponavičiaus butą, sumušė patį verslininką ir ten buvusius du jo draugus, susišlavė rastus pinigus. G. Steponavičius, matydamas, kad Paškė švaistosi pistoletu, nėrė pro duris ir per kaimyno buto langą iššoko į gatvę. P. Sereikis nusivijo iš paskos, o matydamas, kad nepavys – šovė. Laimei, nelabai taikliai, tad bėgantį vyrą tik nesunkiai sužeidė.
Subliuško reketo byla
Tačiau po biuro sprogdinimo policija jau ėmė lipti „tulpiniams“ ant kulnų. Netrukus pagrindiniai gaujos nariai – Kavioras, Mutka ir Paškė – buvo suimti. Psichas sugebėjo pasprukti į Rusiją, tačiau po klajonių sugįžo ir pats atėjo į prokuratūrą.
Tardymo pradžioje visi nukentėjusieji ir liudininkai davė parodymus prieš juos terorizavusius gaujos narius, tačiau bėgant laikui, padėtis ėmė keistis. Kai Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti šią bylą, pasirodė, kad nukentėjusieji „nebeturi jokių pretenzijų“, o kai kurių išvis buvo neįmanoma surasti. Pats G. Steponavičius tuo metu sėkmingai plėtojo verslą Maskvoje ir nematė jokios prasmės liudyti Vilniuje. Tuo labiau kad jam Lietuvoje niekas negarantavo saugumo.
Byla akivaizdžiai subliuško. R. Kavaliauskas buvo pripažintas kaltu tik dėl trijų šovinių laikymo ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo. Pagal Amnestijos įstatymą bausmė buvo sumažinta dar 7 mėnesiais. Na o V. Tuzovas, P. Sereikis ir V. Kirklys šioje byloje buvo išteisinti, kadangi „vadovautis nukentėjusiųjų parengtinio tardymo metu duotais parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo prieštaringi ir nuolat keitėsi“, – teigiama nuosprendyje. 2 psl. >
SS 2009-12-31 00:34
pritariu "Taip" tai ne vaiku zaidimai, o ilgas gudriu zmoniu ilgos sachmatu partijos zaidimas
VEČNO MOLODOJ 2009-12-18 19:14
IGRA NESTOJELA SVIEČEJ...!!!
VEČNO MOLODOJ 2009-12-18 19:14
IGRA NESTOJELA SVIEČEJ!!!
da 2009-12-18 19:06
asd