Naujienos
Seimas spręs, ar bus pratęstas draudimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. A. Karčiausko nuotr.
Siūloma iki 14 metų, skaičiuojant nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, pailginti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio subjektams.
Tokiam Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui antradienį Seimas pritarė po pateikimo. Už šį Seimo nario Juliaus Veselkos pateiktą projektą, kurį posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentaras Jonas Ramonas, po pateikimo balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 30. Seimas taip pat nutarė paprašyti Vyriausybės išvadų dėl šio projekto.
J. Veselka ir J. Ramonas taip pat siūlo įteisinti ne trejų, o penkerių metų laikotarpį, kiek užsieniečiai turi gyventi ir verstis žemės ūkio veikla Lietuvoje, kad galėtų įsigyti žemės.
Parlamentarų nuomone, tokia pataisa padėtų sukurti realią žemės rinką, kurioje Lietuvos piliečiai ir užsienio subjektai dalyvautų paritetiniais pagrindais. Manoma, kad pereinamojo laikotarpio pratęsimas užtikrintų šalies nacionalinį saugumą, padėtų suvaldyti korupcinius procesus, vykstančius žemės santykių srityje.
"Įstatymo įgyvendinimas atsilieps palankiai, nes į žemės ūkio veiklos sritį sugrįžtų nemaži žemės plotai, kuriuos šiuo metu neteisėtais būdais yra užvaldę užsienio subjektai", - sako J. Ramonas.
Jis pripažįsta, kad priėmus šį įstatymą gali būti sulaukta priekaištų iš Europos Komisijos, tačiau "Lietuva turėtų pakankamai argumentų įrodyti pereinamojo laikotarpio pratęsimo būtinybę".
Priėmus teikiamą projektą, J. Ramono nuomone, gali tekti pakeisti teisės aktus, panaikinant galimybę užvaldyti žemę per tarpininkus, t. y., trečiuosius asmenis.
Kaip pažymi parlamentaras, septynerių metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu galiotų draudimas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę įsigyti užsienio subjektams, būtinybė buvo grindžiama tuo, kad Lietuvoje nesusiklostė žemės rinka, egzistuoja itin ryškus žemės kainų skirtumas tarp mūsų šalies ir daugelio Europos valstybių, o ūkininkų finansinis potencialas yra toks silpnas, kad jie žemės rinkoje negali būti lygiaverčiai partneriai užsienio subjektams.
"Deja, septynerių metų pereinamasis laikotarpis pasirodė nepakankamas, kad visos minėtos aplinkybės Lietuvos ir Europos valstybių žemės rinkas padarytų lygiavertėmis. Dar daugiau, per visą šį laikotarpį žemės rinkoje vyko procesai, kurie kelia tiesiogines grėsmes šalies nacionaliniam saugumui, nes būtent disponavimas savo žemėmis yra svarbiausias tautos ir valstybės egzistencijos pagrindas. Ši nuostata yra įtvirtinta Konstitucijoje, Seimo nariai ir kiti valstybės pareigūnai prisiekė saugosiantys žemių vientisumą", - sako J. Ramonas.
Jo manymu, per visą pereinamąjį laikotarpį vyko slaptas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės užvaldymas.
"Užsienio piliečiai neteisėtais būdais per trečiuosius asmenis yra įsigiję didelius žemės ir miškų plotus. Galima spėti, kad šie plotai siekia iki 500 tūkst. hektarų. Ypač aktyviai šie procesai vyko Pakruojo ir Mažeikių rajonuose. Be to, nemažai užsienio piliečių, įregistruodami ūkius ir turėdami teisę po trejų metų įsigyti žemės oficialiai, tik imitavo ūkinę veiklą ir užvaldė nemažus žemės plotus (manoma, kad apie 30 tūkst. ha). Nemažai žemės yra įkeista užsienio komerciniams bankams, kurie per savo antrines įmones perima įkeistą turtą ir gali jį parduoti pirmiausia užsienio valstybių piliečiams", - sako J. Ramonas. 2 psl. >
... 2009-11-11 09:13
Taip, bet uždraudus reikia kažkokiu būdu mums patiems tas žemes įdirbti ...o tai kiek dabar...
a 2009-11-10 23:00
Žinoma drausti
2009-11-10 21:45
jokiu būdu
Tvora 2009-11-10 21:29
PRATĘSTI, apleis kiaulėm